Paprastasis vorvabalis (Ptinus fur) yra smulkus vabalas, priklausantis vorvabalinių (Ptinidae) šeimai. 

     Nedideli vabalai, paprastai siekiantys 2,0–4,3 mm ilgį. Pasižymi ryškiu lytiniu dimorfizmu – patinai ir patelės atrodo tiek skirtingai, kad nepatyrusiam stebėtojui gali pasirodyti kaip skirtingos rūšys. Patinų kūnas pailgas, siauras, beveik cilindriškas, šviesiai rudas. Turi išvystytus plėvinius sparnus ir gali skraidyti. Patelių kūnas apvalus, platus, kriaušės ar rutulio formos, tamsiai rudas. Sparnai paprastai redukuoti, neskraido. Galva maža, dažnai paslėpta po priešnugarėle. Antenos ilgos, siūliškos, sudarytos iš 11 narelių. Dėl ilgų antenų ir kojų jie primena mažus vorus. Priešnugarėlė siauresnė už antsparnius, tankiai apaugusi šviesiais (gelsvais ar baltais) plaukeliais. Šonuose dažnai matomi ryškūs plaukelių „pagalvėlių“ kuokštai. Antsparniai raudonai rudi, su išilginėmis eilėmis duobelių (vagelėmis). Ant jų yra būdingos keturios baltos dėmės (po dvi ant kiekvieno antsparnio), sudarytos iš baltų žvynelių. Lervos yra „C“ formos, baltos, minkštos, apaugusios smulkiais plaukeliais, su ruda galva. Jos primena mažas grambuolių lervas ir gyvena maisto produktuose, kuriais minta.

     Dažniausiai randami senose sodybose, sandėliuose, muziejuose ar paukščių lizduose. Jie mėgsta drėgmę ir tamsą. Tai visavalgiai kenkėjai. Jie graužia sausus maisto produktus (miltus, kruopas), kailius, odą, džiovintus augalus (herbariumus) ir net knygų įrišimus.

     Paprastasis vorvabalis yra kosmopolitinė rūšis, paplitęs visame pasaulyje, išskyrus pačius šalčiausius Arkties regionus. Europa yra jų natūrali kilmės vieta, todėl čia jie sutinkami dažniausiai (nuo Skandinavijos iki Viduržemio jūros regiono).  Plačiai paplitęs JAV ir Kanadoje. Taip pat aptinkami Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Australijoje.