Indinė žiurkinė gyvatė (Ptyas mucosus) yra vienas didžiausių nenuodingų žaltinių (Colubridae) šeimos roplių.

     Tai viena didžiausių žalčių šeimos gyvačių. Įprastai suaugėliai pasiekia 1,5–2 m, tačiau rekordiniai egzemplioriai užauga iki 3,7 m. Kūnas lieknas, raumeningas, uodega labai ilga ir panaši į rimbą (uodegos ir kūno santykis siekia apie 0,37). Galva ovali arba šiek tiek trikampė, aiškiai platesnė už kaklą. Akys didelės, su apvaliais vyzdžiais ir tamsiai ruda rainele. Nugaros žvynai kūno viduryje išsidėstę 17 eilių. Priekinėje dalyje žvynai lygūs, tačiau galinėje kūno dalyje ir ant uodegos jie dažnai būna su briaunomis. Turi 8 viršutinius lūpų žvynus, iš kurių 4-as ir 5-as liečiasi su akimi. Būdingi 2–5 kaktos žvynai. Pilvo žvynų skaičius svyruoja tarp 190–208, o analinis skydelis yra padalintas (skirtingai nei kai kurių kitų rūšių). Spalva varijuoja nuo šviesiai rudos, pilkšvos iki alyvinės ar beveik juodos. Galinėje kūno dalyje ir ant uodegos dažnai matomi tamsūs skersiniai dryžiai. Lūpų žvynai paprastai turi ryškias juodas vertikalias juosteles, kurios yra svarbus diagnostinis požymis. Jaunikliai šviesesni, su baltais arba blyškiais skersiniais taškeliais ar juostelėmis priekinėje kūno dalyje. 

     Labiausiai mėgsta lygumas, retus miškus, krūmynus ir pievas. Vengia tankių, tamsių atogrąžų miškų. Dažnai sutinkama netoli vandens telkinių – upių pakrantėse, pelkėtose vietose ar ryžių laukuose (kur gausu varlių ir graužikų). Tai viena dažniausių gyvačių, sutinkamų žemės ūkio naudmenose, soduose ir net kaimų ar priemiesčių gyvenvietėse. Žmones ji traukia dėl ten gausiai gyvenančių žiurkių ir pelių. Poilsiui naudoja apleistus graužikų urvus, ertmes po akmenimis, rąstais ar plyšius pastatų pamatuose. Tai dieninė gyvatė. Didžiąją dienos dalį praleidžia ieškodama maisto. Nors daugiausia laiko praleidžia ant žemės, ji puikiai laipioja medžiais ir yra gera plaukikė. Pajutusi grėsmę, ji yra labai greita ir bando pabėgti. Jei užspaudžiama į kampą, ji garsiai šnypščia ir gali skaudžiai įkirsti. Patelė deda nuo 6 iki 14 kiaušinių (kartais iki 25). Inkubacija trunka apie 60 dienų. Įdomu tai, kad poravimosi sezono metu patinai kovoja dėl patelių „šokdami“ – susiveja kūnais ir bando prispausti vienas kitą prie žemės (šis elgesys dažnai klaidingai palaikomas poravimusi). Aktyvus medžiotojas, kuris grobį vejasi, o ne tyko. Skirtingai nei smaugliai, ji grobio nesmaugia, o tiesiog prispaudžia savo kūno svoriu ir praryja gyvą. Pagrindinis racionas – graužikai, varliagyviai, paukščiai ir kiti smulkūs stuburiniai.

     Paplitimo arealas apima didžiąją dalį Pietų ir Pietryčių Azijos bei dalį Vidurinės Azijos. Rytų Azijoje aptinkama Pietų ir Centrinėje Kinijoje (įskaitant Hainano salą ir Honkongą) bei Taivane.