Eurazinė remeza (Remiz pendulinus) yra remezinių (Remizidae) šeimos paukščių rūšis.

     Kūno ilgis siekia apie 10–11,5 cm. Svoris: Sveria maždaug 8–11 g. Snapas smulkus, labai smailus ir kūgiškas, pilkai juodos spalvos. Tokia forma leidžia paukščiui tiksliai ištraukti smulkius vabzdžius iš nendrių stiebų ar karklų pumpurų. Sparno ilgis vidutiniškai yra apie 58 mm. Skrydis lengvas, banguotas. Uodega santykinai ilga, apie 55 mm, tamsiai ruda su šviesiais kraštais. Nors patinas ir patelė iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs, esama ryškių skirtumų, kurie tampa akivaizdūs veisimosi sezono metu. Patinas turi plačią, ryškiai juodą „kaukę“, kuri prasideda nuo kaktos ir tęsiasi per akis iki ausų. Jo viršugalvis yra šviesiai pilkas (beveik balkšvas), o nugara (mantija) – ryškiai kaštoninė arba rusva. Krūtinė dažnai būna nusėta rausvomis dėmelėmis. Patelės kaukė yra siauresnė ir blankesnė, dažnai labiau pilkšvai juoda nei grynai juoda. Viršugalvis tamsiau pilkas, o nugaros spalva ne tokia intensyvi, labiau vientisa rusva. Jaunikliai išsiskiria tuo, kad neturi juodos kaukės. Jų galva ir viršutinė kūno dalis yra vienodos, blausios rusvai pilkšvos spalvos.

     Rūšis plačiai paplitusi Europoje ir Azijoje. Lietuvoje nėra gausi, jos dažniausiai matomos pavasarį ir vasarą, o žiemoti skrenda į pietus. Kartais ir žiemoja. Gyvena vandens telkinių pakrantėse, salose, plovose. Ypač mėgsta krūmais apaugusius durpynų karjerus, žuvininkystės tvenkinius. Remezos meistriškai pina kabančius, pirštinės formos lizdus su įėjimo anga-vamzdeliu. Dažniausiai jie kabinami ant lanksčių beržų ar karklų šakų galų virš vandens. Lizdus suka iš karklo, švendro, topolio pūkų, sutvirtina įvairių augalų plaušais. Dažniausiai lizdui pasirenka beržą, gluosnį, karklą. Deda 5-10 pailgus baltus kiaušinius. Per 12-15 dienų. Minta vabzdžiais, rudenį ir žiemą – augalų sėklomis.