Sibirinė scylė (Scilla siberica) yra smidrinių (Asparagaceae) šeimos augalas. Tai vienas anksčiausiai pavasarį žydinčių svogūninių augalų, vertinamas dėl savo ryškiai mėlynų, varpelio formos žiedų. 

     Augalas pasiekia 10–20 cm aukštį. Iš vieno svogūnėlio išauga 3–4 lancetiški lapai ir keli žiedstiebiai, ant kurių supasi po 1–3 žemyn nusvirusius žiedus. Žiedai varpelio formos, nusvirę žemyn. Kiekvienas žiedas turi 6 vainiklapius, kurių centre ryškėja tamsesnė vidurinė gysla. Žiedyno viršūnėje paprastai būna po 1–3 žiedus. Dažniausiai sutinkamos ryškiai mėlynos, tačiau būna ir žydrų bei baltų (Alba) veislių. Turi 6 kuokelius, kurie prigludę prie vainiklapių pagrindo. Dulkinės dažniausiai yra melsvos arba pilkšvos spalvos. Vaisius yra mėsinga trilizdė dėžutė, kurioje subręsta juodos, rutuliškos sėklos. Sėklos turi specialius priedus (elajosomas), kurie vilioja skruzdes – taip augalas plinta gamtoje. Iš vieno svogūnėlio išauga 2–4 platūs, linijiški, sultingi lapai. Jie yra tamsiai žalios spalvos, pamažu smailėjantys, dažniausiai užaugantys iki 10–15 cm ilgio. Lapai pasirodo kartu su žiedais arba šiek tiek anksčiau. Svogūnėlis nedidelis, apie 2–3 cm skersmens, kiaušiniškas arba apvalus. Jį dengia tamsiai violetiniai arba rudi apsauginiai žvyneliai. 

     Natūralioje aplinkoje ir sukultūrintame kraštovaizdyje šie augalai renkasi vietas, kur pavasarį gausu drėgmės ir šviesos. Scylės klesti po bukais, ąžuolais ar klevais, nes išnaudoja trumpą laikotarpį, kai medžiai dar neturi lapų. Krūmynuose ir pamiškėse mėgsta vietas, kuriose kaupiasi miško paklotė (puvantys lapai), užtikrinanti derlingą humusą. Dažnai sutinkamos senose sodybvietėse ar kapinėse, kur per dešimtmečius suformuoja tankius kilimus. Gali augti ir vejose, tačiau tik tada, jei žolė nėra pradedama pjauti per anksti (kol nenunyksta scylių lapai). Žydėjimas tiesiogiai priklauso nuo pavasario šilumos ir sniego tirpimo. Lietuvoje paprastai pražysta kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Jei pavasaris ankstyvas, pirmieji žiedai gali pasirodyti dar kovo viduryje, vos nutirpus sniegui. Masinis žydėjimas trunka apie 2–3 savaites (vidutiniškai 15–20 dienų). Vėsesniu oru žydėjimas išsitęsia, o staigiai atšilus – baigiasi greičiau. Po žydėjimo (gegužės mėnesį) augalas subrandina sėklas, o lapai pagelsta ir visiškai nunyksta iki birželio pradžios. Augalas pereina į ramybės būseną po žeme iki kito pavasario. 

     Priešingai nei sako pavadinimas, šis augalas nėra kilęs iš Sibiro. Jo gimtinė yra Pietvakarių Rusijos ir Ukrainos miškastepių ir stepių zonos. Auga Kaukazo kalnų miškuose ir pievose. Artimuosiuose Rytuose aptinkamas Turkijos šiaurinėje dalyje, šiaurės Irake ir šiaurės vakarų Irane. Lietuvoje uginamas kaip dekoratyvinis augalas gėlynuose, kapinėse.