Upinė žuvėdra (Sterna hirundo) yra kirinių (Laridae) šeimos, žuvėdrinių (Sterninae) pošeimio paukštis su ilgais sparnais ir giliai iškirpta uodega.

     Kūno ilgis 31–38 cm. Išskleistų sparnų plotis 75–80 cm (kai kuriais duomenimis iki 98 cm). Svoris svyruoja tarp 110 ir 145 g. Veisimosi periodu viršutinė kūno dalis yra šviesiai pilka (sidabriška), o apatinė – balta arba labai šviesiai pilka. Galva turi ryškią juodą „kepuraitę“ (nuo kaktos iki sprando), kuri apima ir akis. Skruostai ir kaklas – balti. Snapas tiesus, smailus, ryškiai raudonas arba oranžiškai raudonas su juodu galiuku. Kojos trumpos, ryškiai raudonos, su plaukiojamosiomis plėvėmis. Uodega ilga ir giliai skelta. Nutūpusio paukščio uodegos galiukai paprastai nesiekia sudėtų sparnų galų (tai skiria ją nuo poliarinės žuvėdros). Poilsio (žiemos) metu kakta pabąla, snapas ir kojos patamsėja ar tampa visiškai juodi. Jauniklių viršutinė kūno dalis turi rusvų ar pilkų „žvynelių“ raštą, snapas tamsus su oranžiniu pagrindu, o kojos blyškiai oranžinės ar rausvai rudos. Skrendanti upinė žuvėdra pasižymi ilgais, siaurais, kampuotais sparnais. Viršutinėje sparnų pusėje, arčiau galų, vasaros pabaigoje išryškėja tamsesnis „pleištas“. 

     Upinė žuvėdra yra viena iš nedaugelio žuvėdrų rūšių, kurios vienodai sėkmingai gyvena tiek prie jūros, tiek prie gėlų vandenų. Veisimuisi pirmenybę teikia negyvenamoms, menkai augalija apaugusioms saloms upėse, ežeruose ar lagūnose, kurios apsaugo nuo sausumos plėšrūnų. Pakrantėse tai smėlėti ar žvirgždėti paplūdimiai, kopos, druskingos pievos. Lengvai prisitaiko prie žmogaus sukurtų konstrukcijų – peri ant plūduriuojančių plaustų, dirbtinių salų, dambų ar net plokščių gamyklų stogų. Mitybos vietos yra  seklūs vandenys netoli lizdaviečių, lėtos tėkmės upės, kanalai, tvenkiniai ir estuarijos. Migracijos metu ir žiemą laikosi tropinių ir subtropinių vandenų pakrantėse, uostuose, dažnai nutupia ant bujų, prieplaukų ar valčių. Tai dieniniai paukščiai, pasižymintys triukšmingu elgesiu kolonijose ir drąsia lizdaviečių gynyba nuo įsibrovėlių. Peri gegužės–birželio mėnesiais didelėmis kolonijomis. Lizdas – tai paprasta duobutė smėlyje ar žvyre, kartais išklota augalų liekanomis ar kriauklėmis.Deda 2–3 kiaušinius, kuriuos abu tėvai peri apie 21–22 dienas. Jaunikliai lizdą palieka po kelių dienų, pasislėpdami augalijoje, o skraidyti pradeda maždaug po 4 savaičių. Pagrindinį mitybos racioną sudaro nedidelės (iki 15 cm ilgio) žuvys, tačiau jos taip pat minta vėžiagyviais, vabzdžiais, o kartais ir kalmarais. Maistą gaudo nardydamos iš oro, krisdamos vertikaliai į vandenį. 

     Upinė žuvėdra pasižymi itin plačiu, beveik visą šiaurės pusrutulį apimančiu paplitimu. Paplitusi vidutinio klimato ir subarktinėse zonose Europoje, Azijoje bei Šiaurės Amerikoje. Išskiriami keturis porūšiai, kurie skiriasi snapo spalva ir paplitimo regionais (pvz., kai kurių Azijos porūšių snapai yra visiškai juodi). Tai tolimas migrantas, kasmet keliaujantis tarp perėjimo ir žiemojimo vietų. Žiemą šie paukščiai pasiekia tropines ir subtropines pakrantes Pietų Amerikoje (iki Folklando salų), Afrikoje, Indijoje, Pietryčių Azijoje ir Australijoje. Lietuvoje dažna. Aptinkama gegužės – rugsėjo mėn.