Paprastoji urvinė antis (Tadorna tadorna) yra žąsinių paukščių (Anseriformes) būrio paukštis. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

     Kūno ilgis 58–67 cm. Sparnų ilgis 110–133 cm. Patinai sveria apie 0,8–1,5 kg, patelės – 0,6–1,2 kg. Didžioji kūno dalis yra balta, tačiau per krūtinę ir pečius eina plati, ryški kaštoninė (ruda) juosta. Išilgai pilvo vidurio driekiasi juoda juosta. Galva ir kaklas tamsiai žalios, beveik juodos spalvos su metaliniu blizgesiu. Baltos sparnų dengiamosios plunksnos kontrastuoja su juodomis didžiosiomis plunksnomis. Skrydyje matomas būdingas ryškiai žalias veidrodėlis. Snapas ryškiai raudonas (vaškinis). Patinai veisimosi metu virš snapo pamato turi ryškų mėsingą gumbą, kurio patelės neturi arba jis yra labai mažas. Kojos rožinės arba rausvos spalvos, su plėvėmis tarp pirštų. Patinai ir patelės iš tolo atrodo panašiai, tačiau patelės yra šiek tiek mažesnės, jų spalvos kiek blankesnės, o aplink snapo pamatą dažnai matoma balta dėmė. Jaunikliai neturi rudos juostos per krūtinę. Jų viršutinė dalis pilkšvai ruda, o apačia – balta. Snapas ir kojos pilkšvai rožinės spalvos. 

     Urvinė antis yra tipiškas pajūrio ir lagūnų paukštis. Renkasi atviras, seklias jūrų įlankas, lagūnas, druskingus ežerus ir estuarijas su plačiomis dumblo ar smėlio pakrantėmis. Lietuvoje dažniausiai aptinkama Kuršių marių pakraščiuose (ypač Kuršių nerijoje), Nemuno deltoje ir Baltijos jūros priekrantėje. Joms būtinas atviras kraštovaizdis su žema žole ar smėlynais netoli vandens, kur jos galėtų lengvai stebėti aplinką ir rasti tinkamų vietų urvams. Tai monogamiški paukščiai, sudarantys ilgalaikes poras. Jos yra vienintelės mūsų krašto antys, kurios lizdus suka urvuose – apleistose lapių, barsukų ar triušių landose, plyšiuose po akmenimis, medžių šaknimis ar net pastatuose. Patelė padeda 8–12 baltų kiaušinių, kuriuos peri 27–29 dienas. Įdomu tai, kad išsiritę jaunikliai dažnai buriasi į „vaikų darželius“, kuriuos prižiūri vienas ar keli suaugę paukščiai, kol tikrieji tėvai išskrenda šertis. Maitinasi sekliame vandenyje arba dumblynėse, filtruodamos vandenį snapu. Pagrindinis maistas – smulkūs moliuskai, vėžiagyviai, vabzdžiai ir dumblių dalys. 

     Rūšis peri vidutinių platumų Eurazijoje – nuo Islandijos ir Skandinavijos šiaurėje iki Viduržemio jūros pakrančių pietuose. Rytuose paplitimas driekiasi per Centrinę Aziją iki Mongolijos, Užbaikalės ir Šiaurės Rytų Kinijos. Dauguma populiacijų yra migruojančios ir žiemoti skrenda į subtropikus (Šiaurės Afriką, Indiją, Pietų Kiniją). Visgi Vakarų Europoje (pvz., Britų salose) dalis paukščių gyvena sėsliai.