Naminė kačiaakė gyvatė (Telescopus fallax) yra žaltinių (Colubridae) šeimos roplys. Pavadinimą ji gavo dėl savo vertikalių vyzdžių, primenančių katės akis, kurie padeda geriau matyti medžioklės metu naktį. Biologiškai jis yra nuodingas, bet praktiškai (žmogaus požiūriu) jis laikomas nepavojingu. Jo nuodai yra labai silpni ir gali sukelti tik nedidelį vietinį patinimą.

     Tai vidutinio dydžio roplys, paprastai siekiantis 60–120 cm ilgį. Patelės dažnai būna šiek tiek ilgesnės už patinus. Kūnas yra lieknas, šiek tiek suplotas ir cilindro formos. Uodega santykinai trumpa. Galva plati, plokščia ir aiškiai atskirta nuo kaklo, ovalios arba beveik trikampės formos. Snukis bukai smailėjantis. Akys yra vidutinio dydžio arba didelės, su juoda rainele. Svarbiausias bruožas – vertikalūs, į katės panašūs vyzdžiai, kurie tamsoje išsiplečia, užtikrindami puikų naktinį matymą.  Kūno spalva varijuoja nuo pelenų pilkumo iki rusvos, gelsvai rudos ar smėlio spalvos, kuri tarnauja kaip puiki maskuotė uolėtoje aplinkoje. Per visą nugarą driekiasi tamsesnės (nuo pilkšvų iki juodų) dėmės, skersinės juostos arba zigzaginis raštas. Nugaros žvynai yra lygūs (be briaunų), o pilvo žvynai – suapvalinti. Ši rūšis turi nuodingus dantis giliai burnos gale, maždaug po akimis. Viršutiniame žandikaulyje paprastai yra 10–12 dantų, o prieš nuodingąsias iltis yra tarpas. 

     Ši rūšis teikia pirmenybę sausiems ir uolėtiems kraštovaizdžiams. Gyvena akmenuotuose šlaituose, griuvėsiuose, uolų plyšiuose ir sauso mūro sienose, kurios dieną sukaupia šilumą. Gali būti sutinkami pajūrio kopose, retuose ąžuolynuose ar alyvmedžių giraitėse. Nevengia žmonių kaimynystės – aptinkami apleistuose pastatuose, soduose ar net miestų pakraščiuose. Tai naktinis gyvūnas. Dieną jis slepiasi po akmenimis ar plyšiuose, o medžioti išlenda tik sutemus, kai oro temperatūra tampa palankesnė. Aktyvumo sezonas paprastai trunka nuo kovo pabaigos iki spalio vidurio. Pajutęs grėsmę, žaltys gali garsiai šnypšti, susisukti į kamuolį ir imituoti puolimą, tačiau kandžiojasi retai. Patelė liepos mėnesį padeda nuo 5 iki 9 kiaušinių. Jaunikliai išsirita maždaug po 40–60 dienų (dažniausiai rugpjūčio viduryje) ir iškart būna savarankiški. Pagrindinis grobis yra driežai (ypač gekonai ir agamos), kuriuos žaltys paralyžiuoja savo nuodais. Retkarčiais minta smulkiais graužikais ar paukščių jaunikliais. 

     Plačiai paplitęs Pietryčių Europoje, Viduržemio jūros regione ir Vakarų Azijoje. Jo arealas apima tiek žemynines dalis, tiek daugybę salų. Ryčiausia riba siekia šiaurės Iraną ir Turkmėniją.