Tikutis (Tringa glareola) yra tilvikinių (Scolopacidae) šeimos paukštis. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

     Kūno ilgis siekia 18,5–21 cm. Viutiniškai sveria apie 159 g. Snapas tiesus, plonas, maždaug galvos ilgio. Pamato spalva žalsva arba gelsva, o galas – juodas. Kojos santykinai ilgos, šviesiai gelsvos arba žalsvos spalvos. Skrendant kojos išsikiša už uodegos galo. Viršutinė kūno dalis juosvai pilka arba tamsiai ruda, gausiai nusėta baltomis ir juodai rudomis dėmelėmis, kurios sukuria margą vaizdą.Pilvas ir pauodegys yra grynai balti. Krūtinė ir kaklas – pilkšvai rudi, išmarginti smulkiais išilginiais brūkšneliais. Virš akies eina ryškus, platus baltas „antakis“, kuris tęsiasi nuo snapo iki pat ausies srities. Antuodegis yra kvadratinis ir ryškiai baltas (gerai matomas paukščiui skrendant). Uodega balta su tankiais skersais juodais dryžiais. Veisimosi metu plunksnos tamsesnės, o dėmėtumas ryškesnis. Patelių veisimosi apdaras susiformuoja šiek tiek anksčiau nei patinų .Ne veisimosi metu spalvos tampa pilkesnės, o viršutinės dalies dėmėtumas mažiau kontrastuoja su fonu. Jaunikliai panašūs į suaugusius ne veisimosi metu, tačiau jų viršutinė dalis yra rudesnė, o dėmelės turi gelsvą (ochrinį) atspalvį. 

    Veisimosi metu pagrindinės buveinės yra didelės aukštapelkės, tarpinės pelkės, durpynai ir šlapios, krūmais užželiančios pamiškių pievos. Svarbu, kad teritorijoje būtų pavienių medžių (pušaičių, berželių), kurie tarnauja kaip giedojimo ar stebėjimo postai. Migracijos metu sutinkamas daug plačiau – prie balų pievose, dirbamuose laukuose, žuvininkystės tvenkinių seklumose, dumblėtose paežerių pakrantėse. Lizdas sukamas ant žemės, po žolių ar nulinkusių augalų priedanga, dažnai ant kupsto. Įdomu tai, kad tikutis kartais gali perėti ir medžiuose, užimdamas senus strazdų lizdus. Ddeda 4 kiaušinius (žalsvus ar rusvus su rudomis dėmelėmis). Peri abu tėvai apie 22–23 dienas. Išsiritę jaunikliai yra vedžiojami abiejų tėvų. Skraidyti pradeda būdami 30–35 dienų amžiaus. Minta įvairiais vandens ir sausumos bestuburiais: vabzdžiais (ypač vabalais, musėmis), lervomis, vorais, kirmėlėmis, smulkiais vėžiagyviais bei moliuskais. Maistą renka bėgiodamas seklumoje ar dumble. 

     Paplitęs per visą Eurazijos subarktinę ir vidutinių platumų juostą – nuo Škotijos ir Skandinavijos vakaruose iki Čiukčių pusiasalio bei Kamčiatkos rytuose. Migruoja į pietus ir žiemoja atogrąžų bei potvynių zonų Afrikoje (į pietus nuo Sacharos), Pietų Azijoje (ypač Indijoje), Pietryčių Azijoje, Filipinuose bei Australijoje. Lietuva yra pietinėje šios rūšies perėjimo arealo dalyje, todėl čia tikučiai peri retai, tačiau migracijos metu yra įprasti.