Indinė pempė (Vanellus indicus) yra sėjikinių (Charadriidae) šeimos paukštis.
Tai vidutinio dydžio sėjikinis paukštis, kurio kūno ilgis siekia 32–35 cm. Galva, kaklo šonai ir viršutinė krūtinės dalis yra juodos spalvos. Nuo akių žemyn per kaklo šonus eina ryški balta juosta, kuri atskiria juodą galvą nuo rudos nugaros. Ryškiausias bruožas – raudonos spalvos minkštos odos ataugos priešais akis. Snapas taip pat raudonas su juodu galiuku. Nugara ir sparnų viršus yra šviesiai rudi (smėlio ar alyvų atspalvio) su lengvu žalsvu ar violetiniu blizgesiu. Pilvas ir apatinė kūno dalis yra visiškai balti. Kojos labai ilgos, ryškiai geltonos spalvos. Skrisdamas paukštis jas ištiesia toli už uodegos galo. Sparnų galai juodi. Skrendant iš viršaus matoma plati balta juosta, kuri kontrastuoja su rudais sparnų dengiamosiomis plunksnomis ir juodomis plasnojamosiomis plunksnomis. Patinų ir patelių išvaizda beveik nesiskiria, tačiau patinų sparnai paprastai yra 5 % ilgesni nei patelių. Jaunikliai atrodo blankiau: jų juoda galvos spalva gali būti primaišyta rudo atspalvio, o raudonos odos ataugos yra mažiau ryškios arba visai neišsivysčiusios.
Ši rūšis griežtai vengia tankių miškų ir teikia pirmenybę atviroms vietovėms, kurios yra netoli vandens. Gyvena šalia pelkių pakraščių, upių vagų, ežerų pakrančių. Sutinkami dirbamuose laukuose, ganyklose, drėgnose pievose. Taip pat dažnai sutinkami priemiesčiuose, dideliuose soduose, golfo laukuose ar net ant plokščių pastatų stogų (kur jie kartais suka lizdus). Indinei pempei svarbu atvira erdvė su neaukšta augmenija, kad galėtų lengvai bėgioti ir laiku pastebėti artėjantį pavojų. Nors paukštis aktyvus dieną, jis dažnai maitinasi ir naktį, ypač per pilnatį. Tai triukšmingas paukštis – pajutęs grėsmę, jis pirmasis pakelia aliarmą, taip perspėdamas ir kitus gyvūnus. Monogamai. Lizdas – tai tiesiog negili duobutė žemėje, kartais apdėta smulkiais akmenukais ar ožkų mėšlu (tai padeda maskuoti kiaušinius). Jei prie lizdo artinasi plėšrūnas, suaugę paukščiai gali apsimesti sužeistais, kad nuviliotų grėsmę tolyn, arba agresyviai nardyti link įsibrovėlio. Karštomis dienomis tėvai mirko krūtinės plunksnas vandenyje ir taip vėsina kiaušinius ar jauniklius. Maitinasi vabzdžiais ir kitais bestuburiais.
Plačiai paplitusi visoje Azijoje – nuo Artimųjų Rytų iki pat Pietryčių Azijos. Tai sėslus paukštis, nors kai kurios populiacijos gali atlikti nedideles sezonines migracijas. Rūšis skirstoma į keturis pagrindinius porūšius, kurie užima skirtingas geografines zonas. V. i. aigneri: paplitęs vakariausioje arealo dalyje – nuo pietryčių Turkijos per Iraką, Iraną, rytų Arabiją iki Pakistano. V. i. indicus: sutinkamas centrinėje dalyje – nuo centrinio Pakistano per visą Indiją iki Nepalo ir Bangladešo. V. i. lankae: ši grupė yra endeminė Šri Lankos saloje. V. i. atronuchalis: paplitęs rytinėje arealo dalyje – nuo šiaurės rytų Indijos ir Mianmaro per Tailandą, Vietnamą iki Malaizijos pusiasalio ir Singapūro.