Bengalinis varanas (Varanus bengalensis) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, varaninių (Varanidae) šeimos roplių rūšis. 

     Suaugę individai gali pasiekti iki 150–175 cm ilgį (kartu su uodega). Sverti nuo kelių iki daugiau nei 7-10 kilogramų. Suaugę patinai yra pastebimai didesni už pateles. Uodega sudaro didžiąją bendro kūno ilgio dalį. Ji paprastai yra ilgesnė už galvos ir liemens ilgį kartu sudėjus. Snukis ilgas, smailėjantis, su įkypiais šnervių plyšiais, esančiais arčiau akių nei snukio galo. Išorinės ausų angos yra didelės, ovalios ir aiškiai matomos galvos šonuose. Galva dengiama smulkių, lygių, netaisyklingos formos žvynelių. Nugaros žvynai yra maži, ovalūs, su nedidelėmis briaunomis. Pilvo žvynai išsidėstę lygiomis, skersinėmis eilėmis, yra lygesni ir platesni nei nugaros. Dominuoja pilka, ruda arba alyvinė spalva. Jaunikliai turi ryškias geltonas skersines juostas ir dėmes, kurios gyvūnui senstant išblunka arba virsta smulkiu raštu. Kojos stiprios, raumeningos, plačiai išskėstos į šonus. Pėdos penkiapirštės, su ilgais pirštais. Nagai labai stiprūs, aštrūs, tamsūs ir riesti, skirti kasti urvus bei tvirtai įsikibti į medžio žievę. Liežuvis ilgas, giliai skeltas, tamsiai mėlynos arba violetinės spalvos. Jis nuolat iškišamas kvapo dalelėms sugauti ir perduoti į Jakobsono organą gomuryje. Dantys aštrūs, šiek tiek palenkti atgal, pritaikyti grobiui sugriebti ir laikyti, bet ne kramtyti.

     Ši rūšis geba išgyventi itin įvairiuose biotopuose, pradedant sausomis dykumomis ir baigiant drėgnais atogrąžų miškais. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 50 % individų renkasi sausas, tankiais krūmynais apaugusias lygumas, kur lengva rasti grobio ir pasislėpti. Dažnai aptinkami ryžių laukuose ir kultūrinėse ganyklose, kur medžioja graužikus. Lengvai toleruoja kaimo gyvenvietes bei priemiesčius, sėkmingai gyvena netoli žmonių sodybų. Nors lizdus įrengia šalia vandens telkinių (upelių, tvenkinių, pelkių), pačiame vandens biotope praleidžia mažiau laiko nei vandeniniai varanai (Varanus salvator). Slėptuvėms naudoja gilius žemės urvus, uolų plyšius bei didelių medžių uoksus. Aktyviai šildosi saulėje ryte (nuo 6:00 iki 9:00), kad pasiektų optimalią ~24–30 °C kūno temperatūrą prieš medžioklę. Patelės per metus padeda vieną kiaušinių dėtį (dažniausiai 20–30 kiaušinių) termitų lizduose, medžių uoksuose arba pačių iškastuose urvuose, esančiuose arti vandens. Jaunikliai daugiausia minta žiogais ir kitais vabzdžiais, o suaugėliai maitinasi smulkiais žinduoliais, paukščiais, kiaušiniais, kitais ropliais bei dvėseliena. Tai ilgaamžiai ropliai, lytiškai subręstantys maždaug 2,5–3 gyvenimo metais.

     Paplitęs Indijoje, Pakistane, Bangladeše, Šri Lankoje, Nepale ir Butane.