Paprastoji angis (Vipera berus) yra anginių (Viperidae) šeimos roplys. Lietuvoje angis dar vadinama marguole. Tai vienintelis nuodingas Lietuvos roplys.

     Kūno viršus labai įvairus – nuo pilkos, rusvos iki visiškai juodos (melanistinės formos), kurioje zigzaginis raštas gali būti vos įžiūrimas. Dažniausiai užauga iki 60–80 cm ilgio. Patelės paprastai yra didesnės už patinus. Išilgai nugaros vingiuoja ryški tamsi zigzago formos juosta. Galva plati, trikampio formos, aiškiai atskirta nuo kaklo, viršugalvyje dažnai matomas X arba V formos raštas. Akių vyzdžiai vertikalūs (plyšio formos), panašūs į katės (tai padeda jas lengvai atskirti nuo geltonskruosčio žalčio, kurio vyzdžiai apvalūs). 

     Aptinkama drėgnuose miškuose, pamiškėse, kirtavietėse, aukštapelkėse ir paežerėse, kur auga aukšta žolė. Mėgsta šildytis saulėje ant kelmų, akmenų ar sausų šakų. Tai sėslūs gyvūnai, paprastai judantys vos 60–100 metrų spinduliu aplink savo buveinę. Angys yra gyvavedės – kiaušinius nešioja savo kūne ir rugpjūčio mėnesį atsiveda jau išsiritusius, gyvus jauniklius (apie 16–18 cm ilgio), kurie iškart yra nuodingi. Medžioja smulkius graužikus, varles, driežus ir paukščių jauniklius. Angis išskiria hemotoksinius nuodus, kurie ardo kraujo kūnelius ir audinius. Ji nėra agresyvi ir pati pirma žmogaus užpulti nesiekia – kerta tik gindamasi (pavyzdžiui, užlipus ar netikėtai prisilietus). Sveikam suaugusiam žmogui įkandimas dažniausiai nėra mirtinas, tačiau sukelia stiprų vietinį skausmą, patinimą, odos pamėlynavimą, pykinimą ar silpnumą. 

     Tai viena plačiausiai paplitusių gyvačių pasaulyje ir vienintelė gyvatė, aptinkama netoli Šiaurės poliaračio. Paplitusi nuo Vakarų Europos (Didžiosios Britanijos, Prancūzijos) per visą Centrinę ir Rytų Europą, Šiaurės Aziją iki pat Tolimųjų Rytų (Sachalino salos, Šiaurės Korėjos). Kalnuotose vietovėse (pavyzdžiui, Alpėse ar Balkanuose) angys sutinkamos net iki 2500–3000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Lietuvoje paprastoji angis yra gana dažna, tačiau jos populiacija pasiskirsčiusi netolygiai. Gausiausiai aptinkama rytinėje, pietinėje ir šiaurinėje šalies dalyse, kur išlikę didesni, drėgnesni miškų masyvai ir pelkynai.