Žygis Laemostenus complanatus yra yra žygių (Carabidae) šeimos vabalas. 

     Vabalas yra maždaug 13–15 mm ilgio. Suaugėlio kūnas šiek tiek suplokštėjęs, spalva yra tamsiai ruda arba visiškai juoda, kartais turinti nežymų melsvą ar violetinį metalo blizgesį. Galva yra gana siaura su nedidelėmis, į šonus išsikišusiomis sudėtinėmis akimis. Antenos yra ilgos, plonos, o jų trečiasis narelis, kitaip nei kai kurių kitų žygių genčių, yra visiškai plikas. Priešnugarėlė yra švelniai susiaurėjusi pamato link ir turi tiesius šoninius kraštus. Antsparniai yra išraižyti išilginėmis vagutėmis, o jų galiniai kampai prie siūlės yra smailūs. Vabalas turi ilgas, bėgimui pritaikytas kojas, kurių užpakalinės blauzdos vidinėje pusėje ties viršūne neturi švelnių plaukelių dangos. Nuo artimos ir Europoje dažnos rūšies Laemostenus terricola šis vabalas skiriasi silpniau link pamato susiaurėjusia priešnugarėle ir patinų priekinių letenų narelių sandara. Tuo tarpu nuo daugelio olose gyvenančių šios genties rūšių jis lengvai atskiriamas dėl pilnai išsivysčiusių akių ir tamsios, nepakitusios kūno pigmentacijos. 

     Vabalas labai dažnai aptinkamas arti žmonių – uostų teritorijose, rūsiuose, sandėliuose, priemiesčių kiemuose po statybinėmis medžiagomis, lentomis ar šiukšlių krūvomis. Šis polinkis kurtis uostuose ir laivų triumose padėjo jam nukeliauti į kitus žemynus. Gamtoje jie aptinkami pajūrio kopose ir pakrantėse, miškuose, drėgnose pievose. Jie slepiasi po medžių žieve, nuvirtusiais rąstais bei giliai akmenų plyšiuose. Kaip ir kiti šios genties atstovai, Laemostenus complanatus neretai aptinkamas urvuose, olose ar giliuose gyvūnų urvuose. Tai naktinis plėšrūnas, kuris maitinasi smulkiais bestuburiais: kirmėlėmis, šliužais, vabzdžių lervomis ir kitais smulkiais naktiniais nariuotakojais. Dieną dažniausiai slepiasi po akmenimis, medienos gabalais, žieve ar miesto kiemuose esančiomis šiukšlėmis. Patelės kiaušinėlius deda drėgnoje dirvoje ar po pūvančia mediena, kur išsiritusios judrios lervos iškart pradeda plėšrūnišką gyvenimo būdą. Dėl gebėjimo gyventi pastovios temperatūros uždarose patalpose ar rūsiuose, jų aktyvumo ir dauginimosi ciklas gali tęstis ištisus metus. 

     Šios rūšies paplitimo geografija apima beveik visus žemynus (išskyrus Antarktidą). Manoma, kad rūšis yra kilusi iš Vakarų Viduržemio jūros regiono (Pietų Europos ir Šiaurės Afrikos, pvz., Maroko, Alžyro, Tuniso). Dėl savo gebėjimo keliauti su prekybiniais laivais plačiai paplito JAV (ypač pakrančių zonose, pvz., Kalifornijoje) ir Kanadoje. Aptinkamas Argentinoje, Čilėje, Kolumbijoje, Peru. Sėkmingai kolonizavo Australiją, Naująją Zelandiją bei Tasmanijos salą. Įsitvirtino Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). Išplito po Atlanto vandenyno salas (Azorus, Kanarus, Madeirą) bei Šiaurės ir Vakarų Europos pakrantes (Jungtinę Karalystę, Airiją).