Grambuolys Leucopholis pinguis yra grambuolinių (Melelonthidae) šeimos vabalų rūšis. Tai yra Šri Lankos endemikas. Šią rūšį 1855 metais aprašė vokiečių entomologas Hermannas Burmeisteris.

     Tai stambus, tvirtas, cilindriško kūno vabalas. Suaugėlių kūno ilgis varijuoja nuo 21 iki 38 mm. Pagrindinė šios rūšies kūno spalva yra kaštoniškai ruda, raudonai ruda arba tamsiai ruda. Visą viršutinį kūno paviršių, ypač antsparnius ir prieškrūtinėlę, dengia tankūs, smulkūs, gelsvai balti arba pilkšvi lancetiški žvyneliai. Svarbus šios genties identifikacinis požymis yra viršutinės lūpos (labrum) sandara – ji yra giliai perskelta į dvi skiltis. Vabalų galvą puošia plokštelinės antenos, sudarytos iš 10 narelių, iš kurių paskutinieji trys sudaro vėduoklišką buoželę. Kitas diagnostinis identifikacinių raktų požymis yra priešnugarėlės (pronotum) ir galvos žvynelių tankumas bei forma, kur jie yra ilgesni, labai tankūs ir kartais primena šerelius. Krūtinės apačia pasižymi išskirtiniu požymiu – ji yra gausiai apaugusi ilgais, minkštais, balkšvais plaukeliais. Apvalios formos prieškaktis (clypeus) ties priekiniu kraštu yra įlenktas arba iškirptas. Galutiniam rūšies nustatymui identifikaciniuose raštuose naudojama patinų genitalijų (paramerų) morfologinė struktūra bei letenėlių nageliai, turintys specifinį vidurinį dantelį. 

     Šios rūšies natūralios buveinės apima Šri Lankos tropinius miškus, tačiau vabalai yra puikiai prisitaikę prie antropogeninio kraštovaizdžio. Pagrindiniai jų biotopai šiuo metu yra žemės ūkio naudmenos – arbatmedžių plantacijos bei jauni medynai, kuriuose auga užuovėjai skirti medžiai (pvz., Acacia decurrens).  Suaugę vabalai iš dirvos masiškai išlenda vakarais arba sutemose, dažniausiai po pirmųjų stiprių liūčių. Jie yra aktyvūs naktį. Leucopholis pinguis yra žinomas kaip arbatmedžių plantacijų kenkėjas. Suaugėliai maitinasi įvairių augalų lapais bei žiedais. Patelės kiaušinėlius deda į dirvą. Išsiritusios lervos yra tipiški požeminiai augalėdžiai. Jos intensyviai graužia kultūrinių bei laukinių augalų pagrindines šaknis, taip sutrikdydamos vandens ir maisto medžiagų apytaką, dėl ko jauni augalai nuvysta ar net žūsta. Lervos vystymasis dirvožemyje, priklausomai nuo klimato ir mitybos sąlygų, trunka nuo 1 iki 2 metų, kol pavirsta į lėliukės stadiją ir išsivysto naujos kartos suaugėliai. 

     Paplitęs Šri Lankos drėgnojoje zonoje ir centrinėse kalnų aukštumose. Didžiausios šių vabalų populiacijos telkiasi arbatmedžių auginimo regionuose.