Laibavabalis Nacerdochroa concolor yra laibavabalinių (Oedemeridae) šeimos vabalų rūšis. Tai endeminis Kanarų salų vabzdys, labiausiai žinomas kaip drakonmedžių (Dracaena) kenkėjas. 

     Kūnas pailgas, lieknas, vidutiniškai siekiantis apie 10–15 mm ilgį. Tolygiai gelsvai rudos, smėlio arba blyškiai rusvos spalvos. Tokia spalva padeda jiems užsimaskuoti ant džiūstančios medienos ar drakonmedžio žievės. Kūno danga (kutikulė) yra palyginti minkšta ir lanksti, o ne kieta, kaip daugelio kitų vabalų. Visas kūnas padengtas labai smulkiais, prigludusiais, šviesiais plaukeliais. Galva nukreipta į priekį, ties pagrindu nežymiai susiaurėjusi į „kaklą“. Akys didelės, inksto formos, išsidėsčiusios galvos šonuose. Antenos yra labai ilgos, siūliškos, susidedančios iš 11 segmentų. Jų ilgis kartais viršija pusę vabalų kūno ilgio. Prieškrūtinėlė yra siauresnė už antsparnius, širdies formos arba šonuose suapvalinta, dažnai su nežymiais įdubimais viršutiniame paviršiuje. Antsparniai ilgi, dengiantys visą pilvelį, minkšti, link viršūnės šiek tiek susiaurėjantys. Ant jų matomos išilginės briaunelės. 

     Rūšis aptinkama tik Kanarų salose (pvz., Tenerifėje, Gran Kanarijoje ir kt.). Tipinės jų buveinės yra žemutinėse salų dalyse (nuo jūros lygio iki maždaug 600–800 metrų aukščio), kur vyrauja sausas, šiltas, pusdykumių ir subtropinis klimatas. Vabalai gyvena vietose, kur natūraliai auga arba yra kultūrinėse plantacijose auginami kanariniai drakonmedžiai (Dracaena draco), įvairios endeminės karpažolių rūšys (Euphorbia sp., pavyzdžiui, Euphorbia canariensis). Jie negyvena ant sveikų, gyvybingų šakų. Jų renkasi žūstančius, pūvančius, džiūstančius ar mechaniškai pažeistus šių augalų kamienus, kelmus ir storasias šaknis. Lervos graužia gilius urvus drakonmedžių plaušuose ir karpažolių audiniuose. Šie augalai turi sulčių, kurios daugeliui kitų vabzdžių yra toksiškos, tačiau šio vabalas lervos evoliuciškai išvystė toleranciją šioms cheminėms medžiagoms. Kadangi mediena yra maistingumu skurdus substratas, lervos stadija trunka ilgai (dažniausiai vienerius ar dvejus metus, priklausomai nuo medienos drėgnumo ir temperatūros). Jos atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje ardydamos nebegyvą medieną, tačiau drakonmedžių plantacijose tampa rimtais kenkėjais. Baigusi vystytis, lerva išsigraužia kamerą arčiau medžio žievės, kur virsta lėliuke. Ši stadija trunka kelias savaites. Suaugę vabalai iš lėliukių išsirita pavasario pabaigoje arba vasarą. Jie yra aktyvūs sutemose ir naktį. Dieną jie slepiasi po atsilupusia medžių žieve, plyšiuose ar tarp drakonmedžio lapų pagrindų. Skirtingai nei lervos, suaugę vabalai medienos negraužia. Jie yra aptinkami ant žydinčių augalų, kur maitinasi nektaru ir žiedadulkėmis. Patinėliai susiranda pateles naktį (naudodami feromonus). Po apvaisinimo patelės ieško sergančių, džiūstančių drakonmedžių ar karpažolių ir giliai į žievės plyšius sudeda kiaušinėlius, užtikrindamos, kad išsiritusios lervos iškart turėtų maisto šaltinį.