Patarškiniai (Numididae) yra vištinių paukščių (Galliformes) būrio šeima. Šiai šeimai priklauso 4 gentys ir 6 rūšys. 

     Tai vidutinio dydžio paukščiai, pasižymintys „kriaušės“ formos kūnu ir specifine galvos puošyba. Kūnas stambus, apvalus, primenantis vištos, tačiau su trumpesne uodega. Jų ilgis svyruoja nuo 40 iki 71 cm, o svoris – nuo 700 g iki 2 kg. Galva, palyginti su kūnu, yra maža ir dažniausiai beplunksnė. Odos spalva ant galvos ir kaklo gali būti ryškiai mėlyna, raudona arba balta. Daugelis rūšių turi ragines ataugas. Prie snapo pamato kabo spalvingos odos klostės. Kai kurios rūšys vietoje šalmo turi plunksnų kuodus. Plunksnos tradiciškai pilkai juodos su gausybe smulkių baltų taškelių, primenančių perlus. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, grifinė patarška, turi ryškiai mėlynas krūtinės plunksnas. Kojos stiprios, pritaikytos bėgiojimui. Patinų kojos dažniausiai yra šiek tiek ilgesnės nei patelių. Patinai ir patelės išoriškai atrodo labai panašiai. Pagrindiniai skirtumai pastebimi tik paukščiams subrendus. Patinų šalmas ir ataugos prie snapo dažniausiai yra didesni ir masyvesni nei patelių. Lytį lengviausia nustatyti pagal balsą: patelės skleidžia dviejų skiemenų garsą (panašų į „ko-bak“), o patinai – vieno skiemens šaižų klyksmą. Skeletas smulkus, tačiau krūtinės raumenys labai gerai išvystyti, todėl jie yra pajėgūs skraidyti trumpus atstumus, nors dažniau renkasi bėgimą. Kiaušiniai pasižymi itin storu ir kietu lukštu, kuris padeda apsaugoti embrioną sausringomis sąlygomis ir nuo plėšrūnų. 

     Patarškos užima įvairias ekologines nišas, tačiau dauguma rūšių vengia visiškai atvirų dykumų ir tankiausių džiunglių. Savanos ir krūmynai yra pagrindinė šalmuotųjų patarškų buveinė, kur jos randa atvirų plotų maistui ir krūmų pasislėpti. Kai kurios rūšys teikia pirmenybę drėgnesnėms, miškingoms vietovėms. Jos dažnai įsikuria netoli dirbamų laukų, kur randa gausų lesalą. Nors ištveria sausrą, jos kasdien lankosi prie girdyklų, todėl buveinės paprastai neviršija kelių kilometrų atstumo nuo vandens šaltinio. Tai itin socialūs paukščiai, gyvenantys būriais (nuo 15 iki 100 individų). Būryje lengviau apsisaugoti nuo plėšrūnų – pastebėjusios pavojų, jos kelia didelį triukšmą. Dieniniai paukščiai. Didžiąją dienos dalį praleidžia ant žemės ieškodamos maisto (gali nukeliauti iki 10 km), o nakvoja medžiuose, kad apsisaugotų nuo plėšrūnų (leopardų, karakalų). Laukinėje gamtoje poros dažniausiai yra monogaminės (sudaro poras visam gyvenimui). Lizdus suka tiesiog duobelėje ant žemės, paslėptoje po krūmais ar aukšta žole. Deda 6–12 kiaušinių (kartais ir daugiau), kurių inkubacija trunka apie 26–28 dienas. Jaunikliai išsiritę beveik iškart gali sekti paskui tėvus. Patarškos yra visalesės. Jos lesa sėklas, vaisius, šakniagumbius, tačiau ypač vertinamos dėl mitybos gyvūniniu maistu: vabzdžiais, kirmėlėmis, sraigėmis ir net smulkiais graužikais ar gyvatėmis. Tai pagrindinis erkių naikintojas gamtoje.

     Patarškiniai yra Afrikos endeminė šeima. Paplitimas apima visą Afrikos žemyną į pietus nuo Sacharos, tačiau dėl jų ūkinės vertės tam tikros rūšys paplito visame pasaulyje.