Tiesiasparniai (Orthoptera) – tai vabzdžių būrys, kuriam priklauso žiogai, skėriai, svirpliai. Pasaulyje iš viso aprašyta daugiau nei 29 500 šių vabzdžių rūšių. Mokslinis pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių orthos („tiesus“) ir ptera („sparnai“).

     Būrys skirstomas į du pagrindinius pobūrius. Ilgasparniai tiesiasparniai (Ensifera): pasižymi ilgomis antenomis (dažnai ilgesnėmis už kūną). Šiai grupei priklauso svirpliai, žiogai ir kurkliai. Trumpasparniai tiesiasparniai (Caelifera) turi trumpas antenas. Tai skėriai ir kiti jiems artimi vabzdžiai. 

    Būriui priklauso stamboki vabzdžiai su ilgu ir iš šonų suplotu kūnu ir turintys gerai išvystytus graužiamuosius burnos organus. Antenos ilgos, siūliškos arba šeriškos. Sparnų dvi poros: priekiniai sukietėję ir virtę antsparniais, užpakaliniai – plėviški ir susiglaudžia vėduokliškai. Kojos gerai išsivysčiusios, o kurklių priekinės rausiamosios. Užpakalinės kojos su ilgomis ir storomis šlaunimis ir ilgomis blauzdomis, todėl gerai šokinėja. Daugumos rūšių patelės turi kiaušdėtę. Beveik visų rūšių patinai, o kai kurių ir patelės geba skleisti garsus striduliacinių organų pagalba ar kitais būdais. Abiejų lyčių turi klausos organus, kurie yra pilvelio I-mo segmento šonuose (skėrių) arba priekinių kojų blauzdose (žiogų, svirplių). 

     Vystymuisi būdingas nepilna metamorfozė – iš kiaušinėlių išsiritusios nimfos yra panašios į suaugėlius, tik neturi sparnų. Dauguma yra augalėdžiai, tačiau kai kurios svirplių ir žiogų rūšys yra visavalgės arba plėšrios. Skėriai gali burtis į milžiniškus spiečius ir padaryti didelę žalą žemės ūkiui. Tuo tarpu kai kuriose kultūrose (pavyzdžiui, Meksikoje, Tailande) žiogai ir svirpliai naudojami maistui kaip geras baltymų šaltinis.