Beržinė ortotenija (Orthotaenia undulana) yra lapsukių (Tortricidae) šeimos drugių rūšis. 

     Tai nedidelis drugys, kurio išskleistų priekinių sparnų plotis siekia 15–20 mm. Priekinių sparnų foninė spalva yra tamsiai ruda, pilkšva arba rusva. Per sparną driekiasi dvi plačios, šviesios (balkšvos ar kreminės) skersinės juostos su smulkiomis banguotomis linijomis. Sparno apikalinė dalis (viršūnė) yra šviesi, beveik balta, tačiau joje matomos smulkios tamsiai rudos dėmelės, brūkšneliai ir stambesnė ruda žymė palei patį išorinį kraštą. Užpakaliniai sparnai yra vienalyčiai, šviesiai rudos arba pilkšvos spalvos, be ryškaus rašto. Kaip ir daugelio lapsukių, patinų ir patelių antenos yra siūliškos. 

     Rūšis gyvena šviesiuose lapuočių bei mišriuose miškuose, miško pakraščiuose, proskynose, krūmynuose, drėgnose viržynėse ir soduose. Drugiai skraido naktimis nuo gegužės iki rugpjūčio vidurio bei noriai skrenda į dirbtinius šviesos šaltinius. Dieną juos galima pabaidyti iš tankios žolės ar krūmų lajų. Vikšrai yra polifagai. Jie maitinasi ožekšnių, sausmedžių, beržų, pušų, gervuogių bei šilauogių ar vaivorų lapais. Vikšrai slepiasi savo šilkiniu siūlu susuktuose arba tarpusavyje suverptuose mitybinių augalų lapuose, kur graužia minkštuosius audinius. Šiuose voratinkliniuose lizduose jie vėliau virsta lėliukėmis.

     Ši rūšis aptinkama beveik visoje Europoje, Šiaurės Azijoje (per visą Sibirą iki Tolimųjų Rytų ir Japonijos) bei Šiaurės Amerikoje. Kadangi jos vikšrai yra polifagai ir prisitaikę maitintis pačiais įvairiausiais augalais, rūšies paplitimo zonos nėra griežtai apribotos viena specifine augalų gentimi. Lietuvoje tai labai dažna ir įprasta rūšis.