Skorpionmusė Panorpa hybrida yra skorpionmusių (Mecoptera) būrio, skorpionmusinių (Panorpidae) šeimos vabzdžių rūšis. 

    Tai vidutinio dydžio, grakštus vabzdys, kurio kūno ilgis įprastai siekia 11–15 mm. Galva ištįsusi žemyn į ilgą, snapo pavidalo struktūrą (rostrum). Patinų pilvelio galas yra užlenktas virš nugaros ir baigiasi stambiais kopuliacijos gnybtais. Ši rūšis išoriškai yra labai panaši į Panorpa communis bei Panorpa vulgaris, todėl lauko sąlygomis jas lengva supainioti. Sparnai skaidrūs, plėviniai, su tankiu gyslotumu ir tamsiai rudomis arba juodomis dėmėmis. Rūšies sparnų piešinys pasižymi dideliu kintamumu, tačiau vidurinė skersinė juosta dažniausiai yra ištisinė, o sparnų pamatas gali turėti smulkių taškelių. Pagal identifikacinius raktus Panorpa hybrida patikimai atskiriama tik pagal mikroskopinius patinų lytinių organų bruožus. Svarbiausias diagnostinis požymis – patinų pilvelio gnybto vidinėje pusėje esantys genitaliniai vožtuvai (hypovalvae) yra itin trumpi ir savo ilgiu nesiekia net pusės pagrindinio segmento (basistylus) ilgio. Palyginti, Panorpa communis vožtuvai yra labai ilgi ir tįsta per visą segmentą. 

     Ši rūšis yra drėgnamėgė ir šaltamėgė. Ji griežtai teikia pirmenybę pavėsingiems, vėsiems ir drėgniems miškams. Pagrindinės buveinės apima natūralius liepų-ąžuolų-skroblų miškus, taip pat užliejamus aliuvinius miškus (pvz., upių slėnių miškus). Sausų, šiltų ir atvirų teritorijų (ganyklų ar saulėtų pamiškių) ši rūšis vengia. Suaugėliai skraido itin trumpą laiko tarpą. Skirtingai nuo Panorpa communis, kuri aktyvi nuo gegužės iki spalio, Panorpa hybrida gamtoje pasirodo tik nuo gegužės pabaigos iki liepos pabaigos. Dėl tokio trumpo suaugėlių skraidymo laiko rūšis per metus išvysto tik vieną generaciją. Šie vabzdžiai yra visaėdžiai. Ėda negyvus ar nusilpusius nariuotakojus, dažnai vagia grobį iš voratinklių, taip pat maitinasi augalų sultimis, nektaru bei paukščių ekskrementais. 

     Rūšis paplitusi Centrinėje ir Rytų Europoje. Jos arealas driekiasi nuo Vokietijos per Lenkiją, Čekiją, Ukrainą iki europinės Rusijos dalies, o pietuose siekia Balkanų pusiasalį (Bulgariją, Serbiją). Šiaurinė paplitimo riba siekia pačius pietinius Skandinavijos regionus. Lietuvoje sutinkama visoje teritorijoje.