Zyliniai (Paridae) tai nedidelių, aktyvių ir protingų žvirblinių paukščių šeima. Šiai šeimai priklauso apie 55–60 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulyje ir Afrikoje.

     Kūnas mažas, kresnas ir kompaktiškas. Vidutinis ilgis svyruoja nuo 9 iki 20 cm. Apvalios formos padeda išlaikyti šilumą ir suteikia manevringumo skraidant tarp tankių šakų. Snapas trumpas, stiprus ir kūgiškas. Jis pakankamai aštrus, kad iš po žievės ištrauktų smulkius vabzdžius, bet kartu pakankamai tvirtas, kad pramuštų kietą sėklų lukštą ar riešutą. Kojos stiprios, su aštriais nagais. Zylės pasižymi gebėjimu kaboti žemyn galva ant ploniausių šakelių – tai įmanoma dėl stiprių kojų raumenų ir kibios pėdų sandaros. Sparnai trumpi ir suapvalinti, o tai leidžia paukščiui staigiai kilti ir manevruoti miško tankmėje (bet netinka ilgiems skrydžiams). Uodega vidutinio ilgio, dažniausiai tiesi arba su nedidele iškarpa. Plunksnos tankios, dažnai ryškių, kontrastingų spalvų. Daugumai rūšių būdinga tamsi „kepurėlė“ (juoda arba mėlyna) ir šviesūs skruostai. Pilvo spalva dažnai būna gelsva arba pilkšva. Patinai ir patelės išoriškai labai panašūs, tačiau patinų spalvos būna kiek ryškesnės.

     Dažniausiai gyvena miškuose, tačiau puikiai prisitaiko prie žmogaus kaimynystės soduose ir parkuose. Daugelis rūšių prisitaikė gyventi prie žmonių – lankosi lesyklose. Tai uoksiniai paukščiai, perintys medžių drevėse ar inkiluose. Lizdą iškloja samanomis. Peri 13-14 dienų, jaunikliai išskrenda po 17-20 dienų. Zyliniai yra visavalgiai – vasarą daugiausia minta vabzdžiais ir jų lervomis (taip padėdami kontroliuoti kenkėjus), o žiemą pereina prie sėklų, riešutų ir uogų.

     Zyliniai pasižymi išskirtiniu gebėjimu mokytis ir spręsti problemas. Pavyzdžiui, jie greitai išmoksta naudotis lesyklomis, o kai kurios rūšys sugeba kaupti maisto atsargas žiemai ir atsiminti tūkstančius slėptuvių vietų.