Epyrinė varlė (Pelophylax epeiroticus) yra yra varlinių (Ranidae) šeimos varliagyvis. 

     Patelės stambesnės už patinus, jų kūno ilgis vidutiniškai siekia apie 83–84 mm. Patinai mažesni, vidutiniškai užauga iki 74 mm ilgio. Akys yra išsidėsčiusios pastebimai arti viena kitos viršugalvyje. Patinai burnos kampučiuose turi rezonatorius. Įprastai jie yra alyvinės spalvos, tačiau poravimosi sezono metu patamsėja iki tamsiai pilkos ar juodos spalvos. Išilginės odos raukšlės nugaros šonuose (plicae dorsolaterales) yra žemos ir mažiau išreikštos nei balkaninės ar ežerinės varlės (Pelophylax ridibundus). Kojos yra ilgos, pritaikytos aktyviam plaukimui. Vidinis kulno gumburėlis (callus internus) yra palyginti mažas ir žemas. Tarpupirščių plėvėse charakteringai matomas oranžinis arba geltonas pigmentas. Nugara dažniausiai būna įvairių žalių atspalvių (nuo gelsvai žalios iki tamsiai alyvinės) su netvarkingai išmėtytomis didokomis juodomis ar tamsiai žaliomis dėmėmis. Didžioji dalis individų išilgai nugaros centro turi šviesiai žalią arba geltoną liniją. Ties kirkšnimis varlės šonai įgauna ryškesnį gelsvą atspalvį. Pilvo sritis yra šviesi (balta arba kreminė), kartais su pilku arba rudu marmuriniu raštu. Ant šlaunų esančios tamsios skersinės juostos dažnai užeina ir ant šviesios apatinės kūno dalies. 

     Gyvena didelėse pelkėse, ežerų pakraščiuose, lėtose upėse bei drėkinimo kanaluose. Mėgsta tankiai apaugusias pakrantes, kurios suteikia gerą prieglobstį. Gali įsikurti netoli plantacijų ir žemės ūkio naudmenų, jei šalia yra nuolatinių vandens telkinių. Aptinkama žemumose (nuo 0 iki 500 m virš jūros lygio). Aktyvus dauginimosi periodas prasideda pavasarį, kai vandens temperatūra pakyla. Patinai kurkia, kai vandens temperatūra siekia tarp 13 ir 24,5 °C. Jų skleidžiamas garsas trunka apie 0,5 sekundės ir susideda iš iki 30 trumpų impulsų. Ši rūšis dažnai dalijasi ta pačia buveine su Balkanine varle (Pelophylax ridibundus kurtmuelleri) ir su ja sėkmingai hibridizuojasi. Mišriose populiacijose hibridai sudaro apie 5–15 %. Skirtingai nuo daugelio vandens varlių (pavyzdžiui, ežerinės), kurios išgąsdintos šoka tiesiai į vandenį, išgąsdinta Epyrinė varlė dažniausiai šoka į sausumą, slėpdamasi pakrantės tankmėje. Kaip ir kitos žaliosios varlės, tai yra grobuonis. Minta daugiausia sausumos ir vandens nariuotakojais (vabzdžiais, voragyviais). 

     Jos natūralus arealas driekiasi tik siauroje geografinėje zonoje į vakarus nuo Dinarų ir Pindo kalnų grandinių. Vakarų Graikija - yra pagrindinė rūšies arealo dalis, besitęsianti išilgai Jonijos jūros pakrantės. Rūšis gausiai aptinkama istoriniame Epyro regione (nuo kurio ir kilo pavadinimas), taip pat šiaurės vakarų Peloponeso pusiasalyje. Natūraliai gyvena Kerkyros (Korfu) saloje. Šiaurinė arealo riba apima nedidelę pietvakarių Albanijos dalį, ypač Sarandės apylinkes bei Vrinos ir Vurlu žemumas.