Ugniukas Pempeliella canariella yra ugniukinių (Pyralidae) drugių rūšis. Tai endeminė Kanarų salų rūšis. Rūšį 2016 metais aprašė tyrėjas Asselbergsas. Iki tol šios salų populiacijos buvo klaidingai priskiriamos giminingai rūšiai Pempeliella ardosiella. 

     Kaip ir kiti ugniukiniai, jis turi tvirtą, tankiais žvyneliais padengtą kūną. Išskleistų sparnų plotis varijuoja apie 18–24 mm. Ryškiausias bruožas – į priekį išsikišę, tankiai žvynuoti lūpų čiuopikliai (labial palpi), kurie suformuoja ugniukams būdingą „snapą“ arba „straubliuką“. Antenos yra siūliškos, patinėlių – su trumpais plaukeliais. Priekiniai sparnai siauri, pailgi, vyrauja pilkai ruda, tamsiai pilka ar asfalto spalva. Sparnų raštą sudaro neryškios, skersinės banguotos šviesesnės (balkšvos ar pilkšvos) linijos bei smulkios tamsios dėmelės, padedančios maskuotis ant uolų ir augalų. Užpakaliniai sparnai platesni už priekinius, bet blankesni – šviesiai pilki arba rusvai pilki, pakraščiuose turintys trumpų plaukelių kutus. Pempeliella canariella morfologija yra labai artima kitoms Pempeliella genties rūšims (ypač Pempeliella ardosiella ir Pempeliella ornatella), todėl išorinių bruožų dažnai neužtenka tiksliam rūšies nustatymui. Patikimiausiai ji identifikuojama pagal mikroskopinius genitalijų anatominius skirtumus. 

     Ši rūšis gyvena sausuose, akmenuotuose ir saulėtuose subtropikų krūmynuose bei žemuose kalnų šlaituose. Tokiose vietose gausiai auga sausrai atsparūs augalai ir laukinės levandos. Drugiai aptinkami žemumose ir vidutinio aukščio šlaituose, kur uolėtas reljefas kaitaliojasi su atviromis, saulės kepinamomis teritorijomis. Vikšrai gyvena tiesiogiai ant levandų krūmų, dažnai tarp šakelių suverpdami retą šilkinį voratinklį, kuris saugo juos nuo plėšrūnų ir išdžiūvimo. Suaugėliai yra naktiniai gyvūnai. Dieną jie praleidžia pasislėpę ant uolų ar tankioje augalijoje, kur puikiai maskuojasi dėl savo pilkšvai rudų sparnų rašto. Noriai skrenda į šviesą. Remiantis suaugėlių sugavimo duomenimis, per metus išsivysto 2–3 kartos. Suaugę drugiai gamtoje aktyviai skraido kovo, gegužės ir rugsėjo mėnesiais. Tai rodo, kad drugys prisitaikęs prie šilto salų klimato ir skraido tiek pavasarį, tiek vasarą bei rudens pradžioje. Vikšrai maitinasi išskirtinai levandomis (pavyzdžiui, Kanarų salose paplitusia Lavandula canariensis). Jie graužia lapus, pumpurus ir jaunas šakeles. 

     Rūšis aptinkama Tenerifės, La Gomeros ir Gran Kanarijos salose.