Didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo) yra kormoraninių (Phalacrocoracidae) šeimos paukštis.
Tai didelis paukštis, kurio kūno ilgis siekia 80–100 cm, o išskleistų sparnų plotis – nuo 130 iki 160 cm. Paprastai svoris svyruoja nuo 2,6 iki 3,7 kg. Patinai yra apie 5–10 % ilgesni ir iki 20 % sunkesni už pateles, nors išoriškai abi lytys labai panašios. Dominuoja juoda spalva su melsvu, žalsvu ar bronziniu metalo blizgesiu. Sparnai gali turėti rusvą atspalvį. Veisimosi metu ant šlaunų atsiranda ryškios baltos dėmės. Galva ir kaklas pasidengia smulkiomis baltomis plunksnelėmis, o gerklės oda tampa ryškiau geltona ar net rausva. Jauniklių plunksnos pilkai rudo atspalvio, o pilvas ir krūtinė dažnai būna gerokai šviesesni, kartais beveik balti. Snapas ilgas, pilkšvas arba gelsvas, su stipriu kabliu gale, padedančiu sugriebti slidžias žuvis. Prie snapo pagrindo yra plikos, geltonos odos plotas. Suaugusių paukščių akių rainelė yra išskirtinės smaragdinės žalios spalvos, jauniklių – pilkšva. Kojos trumpos, tvirtos, juodos spalvos. Visi keturi pirštai sujungti plėvele (irklakojai), kas leidžia jiems puikiai nardyti. Uodega santykinai ilga, sudaryta iš 14 standžių plunksnų. Kormoranų plunksnos nėra visiškai neperšlampamos. Tai mažina paukščio keliamąją galią vandenyje ir leidžia efektyviau nardyti, tačiau po žūklės paukštis privalo džiovinti sparnus išskleidęs juos saulėje ar vėjyje.
Gyvena mišku apaugusiuose gėlavandenių telkinių pakraščiuose ir salose. Dieną žvejoja pakrantėse, o naktį nakvoja medžiuose. Sudaro kolonijas. Lizdus suka medžiuose. Deda 3–5 pilkšvai melsvus kiaušinius. Peri abu tėvai, tai trunka apie 28–31 dieną. Jaunikliai lizdus palieka būdami maždaug 45–55 dienų amžiaus. Kormoranų kolonijos pasižymi specifiniu poveikiu miškams. Dėl paukščių išmatų, kuriose gausu azoto ir fosforo junginių, medžiai (ypač spygliuočiai) nudžiūsta per 2–5 metus, sukurdami vadinamąsias „mirusių miškų“ zonas.
Viena plačiausiai paplitusių paukščių rūšių. Jie sutinkami Eurazijoje nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Europoje gyvena du pagrindiniai porūšiai: P. c. carbo (vandenyno pakrančių) ir P. c. sinensis (žemyninis, labiau paplitęs vidaus vandenyse, įskaitant Lietuvą). Taip pat paplitę Šiaurės Amerikoje (šaurės rytų pakrantėse), Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje.