Tikrosios pečialindos (Phylloscopidae) yra žvirblinių (Passeriformes) paukščių šeima. Iki 2006 metų šie paukščiai buvo priskiriami devynbalsinių (Sylviidae) šeimai. Atlikus genetinius tyrimus, jos išskirtos į atskira šeima. Šiuo metu yra tik viena gentis – Phylloscopus (pečialindos), jungianti apie 80 rūšių.

     Nedideli, neryškių pilkai gelsvų spalvų paukščiai. Kūno ilgis 9–13 cm, masė 5–11 gramų. Snapas tiesus smailus. Rūšys vizualiai yra tokios panašios, kad jas atskirti gamtoje vien pagal išvaizdą yra labai sudėtinga. Kadangi išorė labai panaši, geriausias būdas identifikuoti konkrečią rūšį yra jų gana skirtingos giesmės. 

     Gyvena įvairiuose miškuose, upių slėniuose, miško pakraščiuose, dideliuose soduose ir parkuose. Nors paukščiai didžiąją laiko dalį praleidžia medžių viršūnėse, lizdus jie suka ant žemės arba labai žemai krūmuose. Lizdas yra rutuliškas, uždaras, su landa šone (primena senovinę krosnį – iš to kilęs šeimos pavadinimas. Jis pinamas iš sausos žolės, samanų, lapų ir gausiai išklojamas plunksnomis ar plaukais. Lizdas būna meistriškai užmaskuotas žolių kupste ar tarp nukritusių lapų. Dažniausiai deda 4–7 kiaušinius. Peri tik patelė (apie 12–14 dienų), tačiau jauniklius maitina abu tėvai. Per metus išaugina 1–2 vadus. Pečialindos veisimosi metu (o kai kurios rūšys – net ir žiemavietėse) yra teritoriniai paukščiai. Patinai aktyviai gina savo teritoriją giedodami. Beveik išskirtinai vabzdžiaėdžiai. Maitinasi smulkiais vabzdžiais (uodais, musėmis, vabalais), jų lervomis, kiaušinėliais bei vorais. Rudenį papildomai gali lesti smulkias uogas.

     Paplitusios Palearktyje ir Afrikoje. Daugiausia šios šeimos rūšių gyvena Azijoje. Pietvakarių Kinija, Himalajų kalnų regionas ir Činlingo kalnai yra tikri šių paukščių „karštieji taškai“. Vien tik rytiniuose Himalajuose skirtinguose aukščiuose peri iki 16–20 atskirų pečialindų rūšių. Arktinė pečialinda (Phylloscopus borealis) yra vienintelė šeimos atstovė, kuri išplėtė savo perėjimo arealą už Eurazijos ribų ir peri Aliaskoje.