Audėjiniai (Ploceidae) yra žvirblinių paukščių (Passeriformes) šeima. Šie paukščiai geriausiai žinomi dėl savo unikalaus sugebėjimo iš žolių ir kitų augalų skaidulų regzti itin sudėtingus, dažniausiai uždarus, kabančius lizdus. Šiai šeimai priklauso apie 120 rūšių.

     Dauguma rūšių yra kompaktiški, panašūs į žvirblius ar kikilius. Jų dydis svyruoja nuo maždaug 8 cm iki 24 cm. Patinai veisimosi sezonu dažnai būna itin ryškūs (dominuoja geltona, raudona, juoda spalvos), kad pritrauktų pateles. Patelės ir neveisiamojo laikotarpio patinai paprastai yra neryškūs, rusvi ar pilkšvi, su dryžiais – tai padeda jiems pasislėpti nuo plėšrūnų. Vidutinio ilgio, suapvalinti, pritaikyti vikriam skrydžiui tarp medžių ir krūmų, tačiau dauguma rūšių nėra tolimieji migrantai. Kojos stiprios, su aštriais nagais. Tai būtina ne tik laipiojimui po šakas, bet ir akrobatiniams judesiams pinant lizdus, kai paukštis turi kabėti žemyn galva ir manipuliuoti augalų skaidulomis.

     Audėjinių biotopai (gyvenamosios aplinkos) yra labai įvairūs, tačiau dažniausiai tai atviros arba pusiau atviros erdvės. Afrikoje jų būdingiausias biotopas yra savanos ir krūmynai. Čia jie randa pakankamai sėklų maistui ir medžių (pavyzdžiui, akacijų) lizdų sukimui. Daugelis rūšių, ypač Azijoje, teikia pirmenybę plačioms žolynų teritorijoms, kur gausu pagrindinio jų maisto – sėklų. Kai kurios rūšys peri nendrynuose ar netoli upių bei ežerų, kur randa minkštesnių augalų lizdų vijimui. Taip pat yra rūšių kurios puikiai jaučiasi šalia žmogaus: dirbamuose laukuose, soduose, parkuose ar net kaimų teritorijose. Nors tankių atogrąžų miškų dauguma audėjinių vengia, jie dažnai sutinkami miškų pakraščiuose ar retmiškiuose. Dažnai lemiamas veiksnys pasirenkant biotopą yra lizdams tinkama medžiaga (tvirtos žolės, skaidulos) ir saugi vieta (aukšti medžiai, dygliuoti krūmai), apsauganti nuo plėšrūnų. 

    Mokslinis audėjų pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio plokos („pynimas“). Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, kaiminis audėjas (Ploceus cucullatus), peri didelėmis, triukšmingomis kolonijomis. Yra rūšių, pavyzdžiui, bendruomeniniai audėjai (Philetairus socius), kurios stato milžiniškus bendruomeninius lizdus, kuriuose ištisus metus gali gyventi iki 100 šeimų.