Vorvabaliniai (Ptinidae) yra vabalų šeima, kuriai priklauso apie 500 rūšių visame pasaulyje. Šie vabalai dažnai pasižymi apvaliu kūnu ir ilgomis kojomis, dėl ko primena vorus.

     Kūnas paprastai yra tamsių spalvų (juodas, rudas) padengtas tankiais plaukeliais, kartais su šviesiomis dėmėmis 2–5,5 mm ilgio, ovalus, išgaubtas, savo forma panašūs į vorus. Galva ir prieškrūtinėlė siauresnė už antsparnių pamatą. Kojos labai ilgos. Jų galva iš viršaus dažnai būna paslėpta po priešnugarėle. Priešnugarėlė žymiai siauresnė už antsparnius. Vabalai turi ilgas siūliškas ar kiek pjūkliškas 11-nares antenas, kurios prisegtos tarp akių.

     Vorvabalių biotopas yra labai įvairus. Vorvabaliai dažnai randami lizduose, kur minta plunksnų likučiais, pūkais, ekskrementais ar maisto atliekomis. Kai kurios rūšys prisitaikiusios gyventi tamsiose, vėsiose ir drėgnose vietose, pavyzdžiui, urvuose. Juos galima aptikti ir po žieve, senuose kelmuose. Dėl savo polinkio ėsti sausą maistą ir medieną, vorvabaliai puikiai jaučiasi žmogaus pastatuose: grūdų saugyklose, malūnuose, kepyklose ir virtuvės spintelėse. Muziejuose ir bibliotekose jie gali maitintis herbarų pavyzdžiais, iškamšomis ar senų knygų klijais. Dažnai įsikuria palėpėse, kur yra paukščių (pvz., balandžių) lizdų ar rūsiuose esančiuose graužikų urvuose.

     Saprofagai – jie minta sausomis gyvūninės ir augalinės kilmės medžiagomis.