Driežas Acanthodactylus dumerilii yra žvynaroplių (Squamata) būrio, tikrųjų driežų (Lacertidae) šeimos roplių rūšis. Priklauso Acanthodactylus scutellatus rūšių kompleksui. Rūšį 1829 metais pirmasis aprašė prancūzų zoologas Henri Milne-Edwards. 

     Tai vidutinio dydžio driežas. Jo kūno ilgis nuo snukio galo iki kloakos (SVL) siekia apie 5 cm, o bendras ilgis su uodega – apie 14 cm. Kūnas yra grakštus, lieknas ir pailgas. Snukis trumpas ir bukas. Galvoje, prieš poakinį žvyną (subocular), kuris nesiliečia su viršutine lūpa, yra išsidėstę penki viršlūpiniai žvynai (supralabials). Ketvirtasis viršakinis žvynas (supraocular) yra padalintas į dalis. Nugaros žvynai yra plokšti, dideli ir su ryškiomis briaunomis. Viduryje kūno skersinėse eilėse jų yra apie 38–55. Pilvo žvynai (skydeliai) yra plokšti, išsidėstę 12 arba 14 išilginių eilių (priklausomai nuo populiacijos geografinės vietos). Svarbiausias genties bruožas – ant ilgų užpakalinių kojų pirštų šonų esantys pailgėję, smailūs žvyneliai, kurie sudaro „šukas“. Jie veikia kaip sniegbačiai: padidina pėdos plotą, neleidžia driežui grimzti į birų smėlį ir padeda išvystyti didelį greitį bėgant. Patinai turi gerai matomas šlaunų poras, skirtas cheminių feromonų išskyrimui. Kūnas yra smėlio, gelsvai rudos arba kreminės spalvos, puikiai imituojantis dykumos aplinką. Skirtingai nuo giminingo Acanthodactylus longipes, kuris yra beveik vienodas, A. dumerilii nugara yra išmarginta ryškiomis tamsiai rudomis arba juodomis dėmėmis. Jos sudaro sudėtingą tinklinį raštą. Jaunikliai ir kai kurios patelės dažniau būna ruožuoti (su išilginėmis juostomis). 

     Šis driežas toleruoja ekstremalią sausrą ir karštį. Skirtingai nuo artimo giminaičio Acanthodactylus longipes, kuris renkasi visiškai plikas, vėjo pustomas kopas, A. dumerilii vengia visiškai augalijos neturinčių smėlynų. Jis aptinkamas kopų pakraščiuose, kur auga reti krūmokšniai ir aštrios dykumų žolės, pavyzdžiui, kibiosios ašuotės (Stipa tenacissima). Gyvena minkšto, biraus smėlio vietose arba smėlingame dirvožemyje su reta augalija, kurios šaknų sistemoje lengviau kasti urvus. Tai dieninis roplys, aktyviausias per patį vidurdienio karštį, kai smėlis įkaitęs. Kad nesudegtų pėdų, bėgdamas jis periodiškai pakelia kūną ir priešingas kojas virš smėlio. Savo urvus driežas kasa smėlyje tiesiai po krūmų šaknimis. Šaknys sutvirtina birų smėlį, todėl urvas nesugriūna. Grėsmės atveju driežas gali žaibiškai „pasinerti“ tiesiai į smėlį ir pasislėpti be nuolatinio urvo. Poravimasis glaudžiai susijęs su sezoniniais temperatūros pokyčiais. Patelė smėlyje iškastoje gilioje, drėgnesnėje slėptuvėje padeda nedidelę kiaušinių vadą (dažniausiai 1–4 kiaušinius). Priklausomai nuo regiono ir maisto gausos, per sezoną gali padėti kelias vadas. Jaunikliai: Išsiritę jaunikliai iškart pradeda savarankišką gyvenimą. Minta smulkiais dykumos bestuburiais, pavyzdžiui, skruzdėlėmis, vabalais, vorais ir jų lervomis.

     Rūšis paplitusi Sacharos dykumos regione: Maroke, Alžyre, Tunise, Libijoje, Mauritanijoje, Malyje ir Senegale.