Tikrieji driežai (Lacertidae) yra žvynaroplių (Squamata) būrio roplių šeima, kurioje yra apie 300–360 rūšių, priklausančių 39 gentims. Jie laikomi dominuojančia roplių grupe Europoje.

     Driežiniai yra liekni, nedideli arba vidutinio dydžio (dauguma rūšių nesiekia 9 cm be uodegos). Didžiausia rūšis Gallotia stehlini gali užaugti iki 46 cm. Galva dengiama stambių, simetriškų skydelių su po jais esančiomis kaulinėmis plokštelėmis (osteodermomis). Nugaroje žvynai dažniausiai smulkūs ir grūdėti, kartais briaunoti arba persidengiantys. Pilvas visada dengiamas didelių, stačiakampių žvynų, išsidėsčiusių taisyklingomis eilėmis. Turi keturias gerai išvystytas galūnes su penkiais pirštais. Uodega ilga, ją gali numesti ir regeneruoti. Turi judamus vokus, išorines ausų angas ir giliai įskilusį liežuvį. Dauguma rūšių viršugalvyje turi parietalinę („trečiąją“) akį. Viršutiniai smilkinio lankai visiškai sukaulėję. Dantys prisitvirtinę prie žandikaulio krašto. Patinai dažnai būna stambesni, turi didesnes galvas ir ryškesnę spalvą (pvz., vikriojo driežo patinai pavasarį tampa žali). Šlaunų apatinėje pusėje esančios femoralinės poros, išskiriančios kvapiąsias medžiagas, paprastai geriau išreikštos pas patinus. Nors kūnai panašus, galūnių ilgis ir kūno proporcijos kinta priklausomai nuo gyvenamosios aplinkos. Pavyzdžiui, rūšys gyvenančios atvirose vietose dažnai turi ilgesnes užpakalines galūnes greitesniam bėgimui. 

      Tikrųjų driežų šeima paplitusi labai įvairiose aplinkose: miškų aikštelėse, krūmynuose, pievose, akmenuotos vietose, žolynuose, stepėse ir dykumose. Afrikoje dauguma rūšių gyvena uolėtose, sausringose vietovėse, tačiau yra ir medžiuose gyvenančių rūšių. Tai dieniniai gyvūnai. Esant pavojui, daugelis gali numesti uodegą, kuri vėliau atauga. Visi driežai aktyviai kaitinasi saulėje, kad pakeltų kūno temperatūrą iki darbinio lygio. Dauguma rūšių yra kiaušiniadėtės, tačiau kai kurios, prisitaikiusios prie vėsesnio klimato (pvz., gyvavedis driežas), veda gyvus jauniklius. Dauguma rūšių minta vabzdžiais, vorais ir kitais smulkiais bestuburiais. Kai kurios didelės rūšys (pvz., Lacerta lepida) gali papildomai ėsti smulkius stuburinius, sraiges ar augalinį maistą. 

     Ši šeima natūraliai paplitusi trijuose žemynuose. Sutinkami visoje Europoje, įskaitant Skandinaviją ir Britų salas. Tai vieninteliai driežai, kurie kerta šiaurės poliaratį ratą. Azijoje paplitę nuo Artimųjų Rytų per visą centrinę Aziją iki pat Tolimųjų Rytų (Kinijos, Japonijos). Afrikoje labiausiai paplitę Šiaurės Afrikoje ir subsacharinėje dalyje, tačiau jų nėra Madagaskare. Daugiausia unikalių, tik tam regionui būdingų rūšių aptinkama Viduržemio jūros regione ir Afrikoje.