Ilgaūsės makštinės kandys (Adelidae) yra drugių (Lepidoptera) šeima. Visame pasaulyje žinoma apie 300 šios šeimos rūšių. 

     Neproporcingai ilgos antenos yra pati ryškiausia šios šeimos savybė. Patinėlių antenos dažnai būna 2–5 kartus ilgesnės už jų kūną. Skrisdami jie šias antenas laiko iškėlę į viršų arba nukreipę atgal. Patelių antenos yra kur kas trumpesnės, kartais storesnės pamatinėje dalyje. Daugelio rūšių priekiniai sparnai yra labai spalvingi, blizgantys, su metalo (bronzos, aukso, violetiniu ar žalio) atspalviu, dažnai perkirsti ryškiomis skersinėmis juostomis. Nors sistemiškai jie priskiriami prie naktinių mikro drugių (Microlepidoptera), dauguma rūšių yra aktyvios saulėtomis dienomis. Patinai saulės šviesoje buriasi į spiečius virš krūmų ir medžių šakų, kur atlieka ritmingus „šokius“ ore. Šeimos pavadinimas „makštinės kandys“ kilęs iš unikalios vikšrų elgsenos. Jauni vikšrai pradžioje mina augalų lapus arba maitinasi sėklomis, tačiau paaugę nusileidžia ant žemės. Čia iš lapų fragmentų, žemės dalelių ir šilko jie sukonstruoja nešiojamą makštelę), kurioje gyvena, maitinasi miško paklotės detritu ir vėliau virsta lėliuke. 

     Palearktikoje Adelidae drugių įvairovė yra viena didžiausių. Čia gausiai aptinkamos pagrindinės gentys, tokios kaip Nemophora ir Adela. Šeimos atstovai taip pat yra plačiai paplitę Šiaurės Amerikoje bei Pietų Amerikoje. Daug specifinių, endeminių rūšių aptinkama Pietų Afrikoje bei Australijoje. Šiuolaikiniai taksonominiai tyrimai rodo didelę gausą ir nuolatos atrandamas naujas rūšis Pietryčių Azijoje (pvz., Tailande, Indijoje, Vietname bei Indonezijoje).