Meksikinė echmėja (Aechmea mexicana) yra bromelijinių (Bromeliaceae) šeimos augalų rūšis. Šis įspūdingas augalas išsiskiria savo dydžiu, plačia lapų skrotele ir gebėjimu keisti spalvą, todėl yra itin vertinamas tropinių sodų entuziastų bei kambarinių gėlių kolekcininkų.

     Ši rūšis yra stambus, daugiametis žolinis augalas, kuriam būdinga piltuviška, vandenį kaupianti lapų skrotelė. Augalo lapalakščiai yra odiški, tiesūs, liežuviški, siekiantys iki vieno metro ilgį. Lapų kraštuose išsidėstę smulkūs, aštrūs, tamsios spalvos dygliukai, o pats kraštas pjūkliškas. Viršutinis ir apatinis lapo epidermis yra padengtas skėtiškais plaukeliais, arba trichomomis, kurios padeda įsisavinti drėgmę iš oro. Iš skrotelės centro išauga tvirtas, status žiedynstiebis, kurį dengia ryškūs, spalvoti pažiedžiai. Patį žiedyną sudaro gausiai šakota, tanki šluotelė, sudaryta iš daugybės smulkių žiedų. Žiedynlapiai yra trumpesni už mezgines, prigludę ir saugo atskirus žiedų pumpurus. Dvigubą žiedynlapį sudaro trys suaugę, kieliški taurelės lapeliai ir trys laisvi vainiklapiai, kurie yra rausvos arba violetinės spalvos. Žiedo viduje yra šeši kuokeliai ir trilapė piestelė su apatine mezgine, kurioje bręsta sėklapradžiai. Mezginei peržydėjus, susiformuoja sultingas, uogiškas vaisius, kurio viduje slepiasi smulkios sėklos. 

     Auga drėgnuose tropiniuose lygumų miškuose bei ąžuolų-pušų kalnų miškuose. Ji aptinkama nuo jūros lygio iki maždaug 1300 metrų aukščio virš jūros lygio. Tai daugiausia epifitinis augalas, augantis ant didelių miško medžių kamienų bei šakų. Retesniais atvejais, kai miško paklotė gauna pakankamai šviesos (pavyzdžiui, miško pakraščiuose ar uolėtuose šlaituose), ji gali augti ir ant uolų arba ant žemės. Biotopui būdinga nuolatinė šiluma (be šalčių), didelė oro drėgmė ir sezoniniai krituliai. Kadangi augalas miške įsitaiso aukščiau ant medžių, jis yra prisitaikęs prie ryškios, bet medžių lajų išsklaidytos šviesos ir geros oro cirkuliacijos. Vandens ir ištirpusių mineralinių medžiagų siurbimo funkciją atlieka ne šaknys, o ant lapų esantys specializuoti plaukeliai – trichomos. Šaknų sistema epifitiniame biotope atlieka beveik išskirtinai tik mechaninę (įsitvirtinimo ant medžio žievės) funkciją. Kiekvienas augalo skrotelė yra monokarpinė – ji per savo gyvenimą sužydi tik vieną kartą, subrandina vaisius ir po to palaipsniui nunyksta (šis procesas gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų). Prieš žūdama arba žydėjimo metu, motininė skrotelė prie pagrindo išleidžia šoninius ūglius (atžalas). Taip augalas natūraliai klonuoja save ir suformuoja dideles kolonijas ant medžių šakų. Ryškūs pažiedžiai ir žiedai vilioja apdulkintojus (dažniausiai kolibrius ir specializuotus vabzdžius). Po apdulkinimo iš apatinių mezginių išsivysto sultingos uogos, kurių sėklas natūralioje aplinkoje platina jomis mintantys paukščiai. 

     Paplitusi Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje – nuo Meksikos (centrinės ir pietinės dalių) iki Kosta Rikos ir Nikaragvos.