Lelijainiai (Liliopsida) yra augalų (Plantae) karalystės, gaubtasėklių (Angiospermae) induočių grupės klasė. Terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti vienaskilčius augalus. Šiai klasei priklauso apie ketvirtadalis visų žiedinių augalų rūšių.

     Vienaskilčių augalų požymiai. Sėkloje yra tik viena embrioninė skiltis (todėl jie ir vadinami vienaskilčiais). Dygstant ji dažniausiai lieka po žeme arba iškyla kaip vienas siauras lapelis. Lapų gyslos išsidėsčiusios lygiagrečiai (pvz., javų) arba lanku (pvz., pakalnučių). Jie neturi tinkliško gyslotumo. Lapai dažniausiai yra ilgi, siauri, lygiakraščiai, be lapkočių (dažnai jie tiesiog apglėbia stiebą – sudaro lapamakštę). Stiebo skerspjūvyje indų ryšuliai (vandens ir maisto medžiagų kanalai) yra išmėtyti netvarkingai, o ne išsidėstę ratu. Dauguma vienaskilčių neturi kambio (audinio, atsakingo už storėjimą), todėl jie retai būna tikri medžiai. Pavyzdžiui, palmės storėja ne dėl metinių rievių, o dėl pirminio audinio augimo. Anksti sunyksta pagrindinė šaknis, todėl iš stiebo pamato išauga daug vienodo storio pridėtinių šaknų. Jos sudaro tankų „kuokštą“, bet nesiekia labai giliai. Žiedo dalių skaičius beveik visada yra 3 arba dalus iš 3 (3 vainiklapiai, 3 taurėlapiai, 6 kuokeliai). Dažnai taurėlapiai ir vainiklapiai atrodo vienodai (vadinama paprastuoju apyžiedžiu), pavyzdžiui, tulpės ar lelijos žiede. Dauguma šios klasės augalų yra daugiamečiai žoliniai augalai, kurie nepalankioms sąlygoms ištverti suformuoja specializuotus organus: svogūnus, šakniagumbius arba šakniastiebius. 

     Pievos ir ganyklos yra pagrindinis biotopas migliniams ir gegužraibiniams. Pavyzdžiui, pievinė vištapienė dažna kultūrinamose pievose. Šviesiuose pušynuose ar lapuočių miškuose auga miškinė lelija, pakalnutės, krūminis miežis. Ežeruose ir upėse gausu plūdžių, meldų, nendrių. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, lankstusis nertis (Najas flexilis), yra retos ir saugomos. Javai (kviečiai, rugiai, miežiai) yra pagrindiniai kultūriniai vienaskilčiai, užimantys didžiulius dirbamos žemės plotus. Pakelėse ir apleistuose laukuose sparčiai plinta invazinės rūšys, pavyzdžiui, kai kurios svetimžemės lelijinių ar miglinių rūšys. Vienaskilčiai augalai auga visuose žemynuose (išskyrus Antarktidos ledynus). Atogrąžose jie dominuoja kaip didžiulės žolės (bambukai, bananmedžiai), palmės arba epifitai (orchidėjos). Daugelis vandens augalų (pvz., plūdenos, nertys) priklauso būtent šiai klasei. Stepėse ir savanose vyrauja migliniai augalai (žolės), kurie sudaro didžiulius ekosistemų plotus.