Mėlyngerklis pleištinis driežas (Algyroides nigropunctatus) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, tikrųjų driežų (Lacertidae) šeimos roplių rūšis. 

      Užauga iki 20–25 cm ilgio įskaitant uodegą, todėl yra stambiausia rūšis visoje Algyroides gentyje. Liemuo yra lieknas, šiek tiek suplokštėjęs, pritaikytas lįsti į siaurus uolų plyšius. Uodega labai ilga, plona, sudaro apie 60–70 % viso kūno ilgio. Nugaros žvynai dideli, V formos, su labai ryškia iškilia briauna. Šie žvynai sukuria kietų šarvų įspūdį. Šonų žvynai pastebimai mažesni už nugaros žvynus (tai pagrindinis morfologinis bruožas, skiriantis juos nuo giminingo Algyroides moreoticus driežo). Pilvo žvynai lygūs, keturkampiai, išsidėstę tvarkingomis išilginėmis eilėmis (dažniausiai apie 23–27 žvynų eiles). Galvos žvynai tai didelės, simetriškos plokštelės, dengiančios kaukolę, kurių forma ir dydis tiesiogiai koreliuoja su bendru driežo dydžio augimu. Ryškus lytinis dimorfizmas. Patinų (veisimosi metu) nugara tamsiai ruda arba rūdžių spalvos su juodų taškelių eilėmis. Gerklė ryškiai švytinti mėlyna (kartais žalsva), stipriai atspindinti UV spindulius. Pilvas ryškiai oranžinis, ugninio atspalvio arba geltonas. Galva didesnė, masyvesnė, su platėjančia skruostų sritimi. Patelių ir jauniklių nugara vienodai ruda arba pilkšva, juodų taškelių beveik nebūna. Gerklė balsva, gelsva arba su vos matomu melsvu šešėliu. Pilvas baltas arba šviesiai gelsvas. Galva siauresnė, proporcingai mažesnė lyginant su kūnu.

     Gyvena retuose miškuose, pamiškėse, Viduržemio jūros tipo krūmynuose (makvijoje), drėgnų upių slėniuose ir uolėtose pakrantėse su tankia augalija. Rūšis puikiai prisitaiko prie žmogaus kaimynystės. Dažnai aptinkama alyvmedžių giraitėse, vynuogynuose, prie senų mūrinių sienų, griuvėsių bei kaimo soduose. Driežai aktyviai laipioja medžių kamienais, krūmų šakomis bei akmeninėmis konstrukcijomis, ieškodami slėptuvių ar vietų šildymuisi. Paplitę nuo pat jūros pakrantės lygio iki 1600 metrų aukščio kalnuose. Aktyviausias būna ryte ir vėlyvą popietę, kai saulės spinduliai nėra per daug kaitrūs. Kilus pavojui, žaibiškai slepiasi uolų plyšiuose. Patinai pavasarį demonstruoja agresyvų teritorinį elgesį. Ryškiai mėlyna gerklė tarnauja kaip vizualinis signalas konkurentams atbaidyti ir patelėms pritraukti. Tarp patinų dažnos fizinės kovos. Poravimosi sezonas prasideda balandžio–gegužės mėnesiais. Kopuliacijos metu patinas dantimis tvirtai įsikanda patelei į šoną arba kaklą. Per metus subrendusi patelė sugeba sudėti dvi kiaušinių dėtis. Vienoje dėtyje dažniausiai būna 3 kiaušiniai (svyruoja nuo 2 iki 5, kartais iki 8 kiaušinių). Kiaušinio svoris siekia apie 0,40 gramo. Kiaušiniai slepiami drėgnoje dirvoje, po akmenimis ar pūvančia mediena. Jaunikliai išsirita po 48–51 dienos (dažniausiai liepos–rugpjūčio mėnesiais) ir iškart pradeda savarankišką gyvenimą. Driežas yra vabzdžiaėdis. Dietos pagrindą sudaro smulkūs sausumos bestuburiai: vorai, vabalai, žiogai, skruzdėlės, šimtakojai, vikšrai ir sliekai. Retkarčiais suaugę individai gali palaižyti augalų sulčių ar suėsti smulkių uogų.

     Tai Balkanų pusiasalio subendemikas. Šios rūšies geografinis paplitimas driekiasi siaura juosta išilgai Adrijos ir Jonijos jūrų pakrančių.