Dumblialaiškiečiai (Alismatales) yra lelijainių (Liliopsida) klasės augalų eilė, vienijanti beveik 4 500 rūšių. Šiai grupei priklauso įvairūs vandens, pelkių ir drėgnų buveinių augalai. 

     Šie vienaskilčiai augalai dažniausiai yra žoliniai, turintys trumpus, gumbiškus arba šliaužiančius šakniastiebius, kurie padeda įsitvirtinti dumble. Daugeliui rūšių būdinga ryški heterofilija, kai ant to paties individo išauga skirtingų formų – pasinėrę linijiški ir oriniai ilgakočiai strėliški – lapų lakštai. Lapų makštyse dažnai randami smulkūs makščių žvyneliai, išskiriantys gleives, kurios apsaugo jaunus augimo kūgelius. Vegetatyviniuose organuose yra gerai išvystyta aerenchima (orinis audinys), užtikrinanti dujų apykaitą deguonies neturinčioje aplinkoje. Žiedai dažniausiai yra sutelkti į sudėtinius žiedynus – šluoteles, kekes, o aroninių šeimoje – į vambolę, kurią gaubia žiedynlapis. Žiedo apyžiedis gali būti dvejopas, sudarytas iš aiškiai diferencijuotų taurėlapių bei vainiklapių, arba redukuotas iki paprasto apyžiedžio. Kuokelynas pasižymi kintamu kuokelių skaičiumi, o jų dulkinės dažniausiai turi vieną vagelę. Piestynas dažnai būna apokarpinis, sudarytas iš daug laisvų vaislapių, arba sinkarpinis su viršutine ar apatine mezgine. Po apvaisinimo subręsta įvairių tipų vaisiai – tankūs sutelktiniai riešutėliai, uogos arba dėžutės, kurių sėklose dažniausiai nėra endospermo. 

     Pagrindinės jų buveinės yra gėlo vandens ežerai, tvenkiniai, lėtai tekančios upės, grioviai, pelkės ir šlapios pievos. Viena iš nedaugelio vienaskilčių grupių, kurių atstovai (pvz., josteriniai) suformuoja povandenines jūrų žolių pievas sūriame vandenyje. Nors dauguma Alismatales mėgsta vandenį, aroniniai (Araceae) evoliucijos eigoje prisitaikė prie drėgnų atogrąžų miškų (auga kaip lianos ar epifitai ant medžių), o Lietuvoje augantis pelkinis žinginis vis tiek laikosi šlapių miškų ir raistų biotopo. Daugelis vandenyje panirusių rūšių turi unikalią biologinę savybę – jų žiedadulkės plinta tiesiog vandens srove (po vandeniu arba vandens paviršiumi). Antžeminės rūšys (pavyzdžiui, aroniniai) naudoja vabzdžius, kuriuos privilioja specifiniu kvapu ir žiedyno šiluma. Jų vaisiai ir sėklos dažniausiai yra labai lengvi, turi oro kamerų, todėl ilgai neskęsta ir yra išnešiojami vandens srovių. Dauguma šių augalų biologiniu požiūriu yra daugiamečiai ir pavasarį labai greitai atželia iš dumble žiemojančių šakniastiebių, gumbelių arba specialių žiemojančių pumpurų. Biologiškai jie veikia kaip vandens filtrai, sugeriantys azoto bei fosforo perteklių, ir sukuria deguonį bei prieglobstį vandens gyvūnams. 

     Dumblialaiškiečių (Alismatales) eilės augalai yra paplitę visame pasaulyje – nuo atogrąžų miškų iki vidutinių platumų bei subarktinių regionų. Didžioji dalis šeimų koncentruojasi gėlo ir sūraus vandens ekosistemose, o didžiausia sausumos rūšių įvairovė aptinkama drėgnuose tropiniuose regionuose, kur gausiai veši aroniniai augalai.