Vėžlinukas Altha rufescens yra vėžlinukų (Limacodidae) šeimos rūšis, kurią 1893 metais pirmasis aprašė entomologas Charlesas Swinhoe.

     Tai smulkus drugys, kurio išskleistų sparnų plotis (arba kūno ilgis ramybės būsenoje) siekia apie 25 mm. Šio drugio krūtinė ir pilvelis yra tankiai apaugę raudonais plaukeliais. Burnos aparatas (straubliukas) yra redukuotas, o kojų blauzdos neturi pentinų (tai būdinga šiam pošeimiui). Priekiniai sparnai yra su tamsiai raudonu apnašu ir išmarginti tamsiai rudomis dėmėmis. Sparno diskalinės ląstelės gale aiškiai matomas juodas taškas, o patį sparną skersai kerta kelios tiesios baltos juostos. Sparnų pakraščių taškai yra rudi. Užpakaliniai sparnai yra vienspalviai, šviesiai raudonosa spalvos, be jokių papildomų linijų ar raštų. Abiejų sparnų blakstienoti pakraščiai yra labai ilgi, rausvai balti. Apatinė drugių sparnų ir kūno pusė yra vienspalvė, šviesiai rausvai balta, be jokių žymių. 

     Tai yra tropinių miškų gyventojas, glaudžiai susijęs su drėgnu ir šiltu klimatu. Kaip ir kitų šios šeimos rūšių, vikšrai neturi pilvinių kojų, juda gleivėto pado pagalba ir imituoja pilvakojus moliuskus. Šios rūšies vikšrai mokslinėje literatūroje yra fiksuojami kaip besimaitinantys ant rausvojo gvazdikmedžio (Syzygium jambos) lapų. 

     Ši rūšis paplitusi Šri Lankoje, Tailande ir Indijoje, kur ji aptinkama šiaurės rytinėje Asamo valstijoje bei pietinėse Ševarojaus kalvose.