Ambistominiai (Ambystomatidae) yra uodeguotųjų varliagyvių (Caudata) šeima. Šiai šeimai priklauso tik viena išlikusi gyva gentis – Ambystoma, vienijanti virš 30 rūšių. 

     Šios šeimos atstovai yra stambūs, tvirtos ir masyvios sandaros uodegotieji varliagyviai, kurių ilgis svyruoja nuo 10 iki 30 centimetrų. Šių gyvūnų galva yra išskirtinai plati, plokščia ir suapvalintu snukučiu, o akys palyginti mažos bei toli viena nuo kitos. Jų liemuo trumpas, cilindro formos ir suaugusių individų fazėje padengtas visiškai lygia, blizgia bei gleivėta oda. Ryškiausias morfologinis šeimos bruožas yra gilūs vertikalūs grioveliai šonuose – vadinamosios kostalinės vagelės, kurios atitinka šonkaulių vietą. Šių varliagyvių galūnės yra trumpos, bet labai stiprios ir raumeningos, pritaiktos aktyviam rausimui bei judėjimui po žeme. Priekinės kojos turi po keturis pirštus, o užpakalinės – po penkis trumpus, bet tvirtus pirštus be plaukiamųjų plėvelių. Raumeninga uodega ties pagrindu yra stora, apvali, o link galo laipsniškai smailėja ir šiek tiek suplokštėja. Kūno spalvinis raštas labai įvairus – nuo vienalytės juodos iki kontrastingų geltonų, melsvų ar sidabrinių dėmių ir juostų. Neoteniškos formos, pavyzdžiui, aksolotliai, išlaiko suplokštėjusią uodegą su plaukiamuoju peleku ir tris poras didelių, plunksniškų išorinių žiaunų galvos šonuose. Šeimai priklausančių sausumos rūšių antriniai lytiniai požymiai išryškėja tik veisimosi metu, kai patinų kloaka pastebimai patinsta. 

     Gyvena drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose, ganyklose, prerijose ir kalnų slėniuose. Suaugėliai gyvena giliai miško paklotėje, po pūvančiais rąstais arba graužikų urvuose, patys gebėdami puikiai rausti dirvą. Veisimuisi būtini žuvų neturintys telkiniai – efemerinės (laikinos) pavasario balos, miško kūdros, tvenkiniai ir pelkėti ežerėliai. Didžiąją metų dalį praleidžia po žeme, todėl sausumoje yra sunkiai pastebimi ir aktyvūs tik tamsiuoju paros metu po stiprių liūčių. Suaugėliai yra ėdrūs plėšrūnai, ryjantys sliekus, vabalus, šliužus, o stambios rūšys – net smulkius pelėnus ar kitus varliagyvius. Ankstyvą pavasarį arba rudenį (priklausomai nuo rūšies) tūkstantinės ambistomų masės vieną naktį migruoja į nerštavietes. Patinai vandenyje išskiria spermatoforus, kuriuos patelės surenka kloaka; apvaisinti kiaušinėliai dideliais gležnais gumbais pritvirtinami prie panirusių šakų. Išsiritusios lervos turi dideles išorines žiaunas, yra agresyvios plėšrūnės ir kartais pasižymi kanibalizmu, greitai augdamos laikinose balose. Dalis rūšių vasaros pabaigoje transformuojasi į sausumos formas, o kitos populiacijos lieka vandenyje ir demonstruoja neoteniją – subręsta lervos stadijoje. Pajutę pavojų, jie išskiria lipnius toksinus iš odos liaukų, esančių ant uodegos ir nugaros, bei pakelia uodegą, baugindami plėšrūnus. 

     Ambistominiai yra endeminė Šiaurės Amerikos varliagyvių šeima, kurios natūralus arealas apima didžiąją žemyno dalį. Šiaurinė riba driekiasi per Kanadą, kur kai kurios šalčiui atsparios rūšys (pavyzdžiui, miškinė ambistoma) aptinkamos netoli poliarinio rato ir Aliaskos sienos. Centrinis arealas apima beveik visas Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno pakrančių, išskyrus pačias sausiausias dykumas. Pietinė riba nusidriekia per Meksiką, kur Meksikos kalnyne ir izoliuotuose kalnų ežeruose (pavyzdžiui, Ksočimilko) gyvena unikalios neoteniškos rūšys, įskaitant aksolotlį. Šeimos atstovai gyvena labai įvairiame aukštyje – nuo jūros lygio lygumose ir pakrantėse iki 3000 metrų aukštikalnių plynaukštėse JAV vakaruose ir Meksikoje. Gausiausia rūšių koncentracija stebima JAV rytinėje dalyje ir Meksikos centrinėje dalyje, kur drėgni miškai bei kalnų ežerų sistemos sudaro idealias sąlygas jų išlikimui.