Gluodeniniai (Anguidae) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, driežų pobūrio šeima, kuriai priklauso gyvatiškai pailgėjusį kūną turintys ropliai. Galūnės įvairiai redukuotos. Šeimoje yra apie 80 rūšių.

     Kūną dengia lygūs, blizgantys, vienas kitą dengiantys (čerpiški) žvynai. Skirtingai nei daugelio kitų driežų, jų pilvo žvynai savo forma beveik nesiskiria nuo nugaros žvynų. Po odos žvynais yra tvirtos kaulinės plokštelės, vadinamos osteodermais. Jos suteikia kūnui standumo, todėl šie driežai juda ne taip lanksčiai kaip gyvatės. Galūnės įvairiai redukuotos. Uodega yra ilgesnė už patį kūną. Ji pasižymi gebėjimu lūžti (autotomija), tačiau dėl kaulinių plokštelių regeneracija vyksta lėčiau nei kitų driežų. Turi judančius akių vokus (gali mirksėti) ir dauguma rūšių turi matomas išorines ausų angas. Tai pagrindiniai bruožai, skiriantys bekojus gluodenus nuo gyvačių. Ant galvos žvynų yra specialūs disko formos jutimo organai, kurie padeda orientuotis aplinkoje ir jausti gruntą. 

     Gluodeninių šeimos atstovai yra prisitaikę prie labai skirtingų sąlygų – nuo pusdykumių iki drėgnųjų atogrąžų miškų. Dauguma rūšių gyvena ant žemės, po nukritusiais lapais, rąstais ar urvuose. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Abronia genties driežai, beveik visą laiką praleidžia medžių lajose atogrąžų miškuose. Lietuvoje trapieji gluodenai dažniausiai aptinkami lapuočių ir mišriuose miškuose, kirtavietėse, pamiškėse bei drėgnesnėse vietose, kur yra gausu augalijos pasislėpti. Skirtingai nei daugelis driežų, gluodenai vengia tiesioginių saulės spindulių ir šildosi netiesiogiai po akmenimis ar pūvančia augalija. Šioje šeimoje sutinkamos abi dauginimosi strategijos. Pavyzdžiui, aligatoriniai driežai deda kiaušinius. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, lieknieji panceriniai driežai (Ophisaurus), pasižymi reta driežams savybe – patelės saugo ir prižiūri savo dėtis. Lietuvoje gyvenantis trapusis gluodenas veda gyvus jauniklius, kurie gimsta ploname apvalkale ir iškart išsilaisvina. Dauguma rūšių yra plėšrios. Jos minta vabzdžiais, vorais, sraigėmis ir sliekais. Didesnės rūšys gali sumedžioti smulkius driežus, varliagyvius ar net jaunus paukščius. 

     Gluodenos paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje (Maroke) ir rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Šiai grupei priklauso Lietuvoje gyvenantis gluodenas, taip pat didieji gelsvapilviai driežai, sutinkami Balkanuose ir Vidurinėje Azijoje. Aligatoriniai driežai (Gerrhonotinae) gyvena Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje – nuo pietinės Kanados iki Panamos. Diploglossinae sutinkami Meksikoje, Pietų Amerikoje ir Karibų salose.