Didžioji medunešė bitė arba Indijos didžioji bitė (Apis dorsata) - , yra viena didžiausių bičių rūšių pasaulyje, paplitusi Pietų ir Pietryčių Azijoje. 

     Tai viena stambiausių medunešių bičių; darbininkės kūno ilgis siekia apie 17–20 mm, o sparno ilgis – apie 14,5 mm. Kūnas dažniausiai yra tamsiai rudas arba juodas su ryškiomis gelsvomis ar auksinėmis juostomis ant pilvelio. Galva paprastai būna tamsesnė. Geluonis yra apie 3 mm ilgio (gerokai ilgesnis nei naminių bičių) ir turi 11 atgal nukreiptų dygliukų (barbs), kurie padeda jam tvirtai įstrigti aukoje. Prie geluonies prijungtos itin didelės nuodų liaukos. Burnos aparatas turi ilgą liežuvėlį (proboscis), siekiantį apie 5,8 mm, kuris leidžia pasiekti nektarą iš gilių tropinių žiedų. Užpakalinės kojos turi specialius „krepšelius“ (corbicula) žiedadulkėms rinkti ir nešti.
     Priešingai nei naminės bitės, Apis dorsata stato vieną milžinišką korį atvirose vietose: aukštai medžių šakose, ant uolų briaunų ar net pastatų karnizų. Korys gali būti iki 1,5 metro ilgio. Šios bitės garsėja savo agresyvumu ginant lizdą. Naudoja unikalią kolektyvinę gynybos taktiką, vadinamą „shimmering“ (raibuliavimu), kai tūkstančiai bičių sinchroniškai pakelia pilvelius, sudarydamos bangavimo efektą, kuris atbaido plėšrūnus.
    Didžioji medunešė bitė yra klajoklė – keičiantis sezonams ir žydėjimo ciklams, visa šeima palieka senąjį lizdą ir skrenda ten, kur gausiau maisto šaltinių. Vietos gyventojai (vadinamieji „medaus medžiotojai“) renka šių bičių medų kopdami į didelį aukštį, nors tai pavojingas užsiemimas dėl bičių gynybinio elgesio.