Plėviasparniai (Hymenoptera) yra viena didžiausių ir geriausiai pažįstamas vabzdžių būrys, kuriam priklauso skruzdėlės, bitės, vapsvos ir pjūkleliai. Iki šiol aprašyta daugiau nei 150 000 gyvų rūšių, tačiau manoma, kad jų gali būti gerokai daugiau.

     Dauguma suaugėlių turi dvi poras membraninių sparnų. Galiniai sparnai yra mažesni ir prie priekinių jungiasi specialiais kabliukais, vadinamais hamuli, todėl skrydžio metu jie veikia kaip vientisas paviršius. Šis būrys skirstoma į du pobūrius.  Smaugtapilviai (Apocrita). Turi būdingą „vapsvos liemenį“ – susiaurėjimą tarp krūtinės ir pilvelio (skruzdėlės, bitės, vapsvos). Liemenpilviai (Symphyta). Neturi liemens susiaurėjimo (pjūkleliai, ragauodegiai). Plėviasparnių patelių kiaušdėtis dažnai būna modifikuotas į geluonį, skirtą gynybai arba grobio paralyžiavimui. Dėl šios priežasties gelia tik patelės. Plėviasparniams būdinga pilna metamorfozė (kiaušinėlis, lerva, lėliukė, suaugėlis).

     Šioje vabzdžių grupėje egzistuoja unikali lyties nustatymo sistema - haplodiploidija: iš neapvaisintų kiaušinėlių išsirita haploidiniai patinai, o iš apvaisintų – diploidinės patelės. Kai kurios grupės (ypač skruzdėlės ir kai kurios bitės bei vapsvos) pasižymi aukščiausio lygio socialine organizacija – gyvena kolonijomis su griežtu darbo pasidalijimu tarp motinėlių ir darbininkių. 

     Bitės ir kiti plėviasparniai yra svarbiausi žiedinių augalų apdulkintojai. Taip pat daugybė plėviasparnių rūšių yra parazitoidai, kurie deda kiaušinėlius į kitus vabzdžius, taip natūraliai reguliuodami kenkėjų populiacijas.