Apoda limacodes - Gelsvasis vėžlinukas

     Gelsvasis vėžlinukas (Apoda limacodes) yra vėžlinukų (Limacodidae) šeimos drugys. 

     Drugiai yra nedideli, jų išskleistų sparnų plotis svyruoja nuo 20 iki 30 mm, o patelės yra pastebimai stambesnės už patinus. Priekiniai sparnai yra platūs, trikampio formos, gelsvai rudi, ochros ar tamsaus smėlio spalvos. Sparnų paviršiuje išsiskiria dvi tamsios skersinės linijos, kurios kampu susikerta netoli vidurio, o tarp jų esantis plotas patinų sparnuose dažnai būna tamsesnio atspalvio. Užpakaliniai sparnai yra vienspalviai, šviesesnės gelsvai rudos spalvos, o ramybės būsenoje jie visiškai paslepiami po priekiniais sparnais, suglaustais stogeliu. Vikšrų kūnas trumpas, ovalios formos, suplotas, o žalia spalva su dviem geltonomis išilginėmis linijomis ir raudonais taškeliais padeda jiems susilieti su mitybinių augalų lapais. Jie neturi pilvinių kojų, o jų funkciją atlieka minkštos siurbtukinės pagalvėlės. 

     Ši rūšis yra tipiška miškų gyventoja, dažniausiai gyvenanti senuose ąžuolynuose, mišriuose miškuose, pamiškėse, parkuose bei senuose soduose. Suaugėliai skraido vasaros viduryje, nuo birželio vidurio iki rugpjūčio pradžios. Tai naktiniai drugiai, kurie dieną nejudėdami tūno ant kamienų ar šakų ir primena sausus lapus, o patinai naktį yra aktyviai viliojami dirbtinės šviesos šaltinių. Suaugę drugiai turi redukuotą burnos aparatą ir visiškai nesimaitina. Vikšrai yra polifagai, tačiau pagrindinis jų mitybinis augalas yra ąžuolas (Quercus), taip pat jie gali maitintis bukų (Fagus), skroblų (Carpinus) ar lazdynų (Corylus) lapais. Jie sklandžiai slysta lapų paviršiumi išskirdami specialias gleives. Vikšras rudenį nusileidžia į miško paklotę ir iš šilko bei aplinkos dalelių suverpia kietą, statinaitės formos kokoną, kuriame sėkmingai peržiemoja ir tik pavasarį virsta lėliuke. 

     Ši rūšis yra plačiai paplitusi visoje Europoje (išskyrus tolimąją šiaurę), o jos arealas tęsiasi per Rusijos europinę dalį iki pat Uralo kalnų bei Kaukazo. Lietuvoje gelsvasis vėžlinukas yra aptinkamas visoje teritorijoje, kur tik yra išlikę brandžių lapuočių miškų su ąžuolais.