Voragyviai (Arachnida) yra nariuotakojų (Arthropoda) tipo gyvūnų klasė. Šiai grupei priklauso gerai žinomi gyvūnai: vorai, skorpionai, erkės ir šienpjoviai. Po vabzdžių tai antroji pagal dydį nariuotakojų grupė. Pasaulyje yra apie 70 tūkst. voragyvių rūšių.

     Voragyvių morfologija pasižymi specifine sandara, kuri juos skiria nuo kitų nariuotakojų (pvz., vabzdžių). Daugumos voragyvių kūnas yra sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių, sujungtų siauru stiebeliu arba plačiu pagrindu. Galvakūtinės priekinė dalis, kurią dengia kietas skydas – karapaksas. Čia sukoncentruotos pagrindinės juslės ir judėjimo organai. Pilvelis yra užpakalinė kūno dalis, kurioje išsidėstę virškinimo, dauginimosi ir kvėpavimo organai. Kai kurių grupių (pvz., skorpionų) pilvelis yra segmentuotas, o erkių – visiškai suaugęs su galvakūtine į vieną visumą. Voragyviai turi šešias poras ataugų, kurios visos pritvirtintos prie galvakūtinės. Cheliceros tai burnos ataugos, skirtos maistui čiupti, smulkinti ar nuodams suleisti. Vorų cheliceros baigiasi aštriais nagučiais. Pedipalpai yra jutimo organai, kurie skorpionų atveju yra virtę galingais gnybtas, o subrendusių vorų patinų naudojami spermai pernešti. Iš viso turi 8 vaikščiojamasias kojas. Jos sudarytos iš 7 narių: klubo (coxa), suktuko (trochanter), šlaunies (femur), kelio (patella), blauzdos (tibia), priešpėdžio (metatarsus) ir pėdos (tarsus). Voragyviai paprastai turi paprastąsias akis (oceles), jų kiekis svyruoja nuo 2 iki 12, tačiau dauguma vorų turi 8 akis. Kadangi jie neturi antenų, aplinką junta per specializuotus plaukelius (trichobothria), kurie reaguoja į vibracijas ir oro sroves. Kvėpavimas vyksta per plaučių maišelius arba trachėjas, o kai kurios smulkios rūšys kvėpuoja tiesiog per odą. Kūną dengia chitininė kutikulė, kurią gyvūnas augdamas turi periodiškai išsinerti. 

     Dauguma voragyvių yra sausumos gyvūnai, jų paplitimas apima įvairias nišas. Miškuose ir pievose gyvena dauguma vorų, šienpjovių ir erkių. Jie slepiasi paklotėje, po medžių žieve arba rezga tinklus tarp augalų.
   Skorpionai ir solpūgos yra pritaikę išgyventi dykumų ir stepių ekstremalioje kaitroje, dieną praleisdami giliuose urvuose ar po akmenimis. Nors voragyviai yra sausumos gyvūnai, kai kurios rūšys visą gyvenimą praleidžia po vandeniu, kvėpuodami į tinklą surinktu oro burbulu. Urvinės buveinės: Kai kurios rūšys gyvena tik urvuose. Jos dažnai būna praradusios akis ir pigmentaciją, bet turi itin ilgas kojas ir jautrius plaukelius. Beveik visi voragyviai yra plėšrūnai. Kadangi jie negali kramtyti kieto maisto, jie naudoja išorinį virškinimą: suleidžia virškinimo fermentus į auką, o vėliau susiurbia suskystėjusius audinius. Dauguma voragyvių yra vienišiai, tačiau kai kurios vorų rūšys gyvena kolonijomis ir kartu medžioja didelius vabzdžius.

     Voragyviai yra paplitę visame pasaulyje ir užima beveik visas sausumos ekosistemas, išskyrus Antarktidą. Jų įvairovė didžiausia tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, tačiau daugybė rūšių klesti ir vidutinių platumų bei šiaurinėse zonose.