Vorai (Araneae) yra voragyvių (Arachnida) klasės būrys, kuriam priklauso visi vorai. Tai viena gausiausių gyvūnų grupių pasaulyje, pasižyminti unikaliais biologiniais bruožais, tokiais kaip šilko gamyba ir nuodų naudojimas medžioklei.

     Vorų kūnas yra padalintas į dvi aiškias dalis, kurias jungia plonas stiebelis. Galvakrūtinė tai suaugusi galva ir krūtinė, padengta kietu skydu – karapaksu. Dažniausiai vorai turi 8 paprastąsias akis, išsidėsčiusias įvairiomis eilėmis (kai kurios rūšys turi 6, 4, 2 arba jų visai neturi). Burnos organai susideda iš chelicerų (žandų) su nuodų nagučiais gale ir pedipalpų (koją primenančių ataugų), skirtų jutimui, maisto valdymui, o patinams – ir spermos pernešimui. Prie galvakrūtinės jungiasi 4 poros (iš viso 8) nariuotų kojų. Kiekviena koja susideda iš 7 segmentų. Pilvelis yra minkšta, dažniausiai nesegmentuota dalis (išskyrus primityvius Mesothelae vorus). Per pilvelio gale esančias voratinklines karputes išskiriamas skystas šilkas, virstantis gija. Pilvelio apačioje yra angos į plaučius ir trachėjas. Vorai gali priimti tik skystą maistą. Jie suleidžia virškinimo fermentus į auką, o vėliau susiurbia suvirškintą masę specialiu „siurbiamuoju skrandžiu“. Vamzdelio formos širdis yra pilvelio viršutinėje dalyje. Nuodų liaukos pas daugumą rūšių yra galvakrūtinėje ir atsiveria per chelicerų nagučius.

     Didžiausia vorų įvairovė stebima tropikuose ir subtropikuose. Globalizacija skatina rūšių migraciją – apie trečdalį svetimžemių rūšių Europą pasiekia iš Azijos per prekybos kelius.