Vidutinis baltasis garnys (Ardea intermedia) yra garninių (Ardeidae) šeimos paukštis, savo dydžiu užimantis tarpinę vietą tarp didžiojo baltojo garnio ir mažojo baltojo garnio. 

     Tai vidutinio dydžio garnys. Jo ilgis siekia apie 65–72 cm, o išskleistų sparnų plotis – apie 105–115 cm. Jis akivaizdžiai mažesnis už didįjį baltąjį garnį, bet stambesnis už mažąjį. Visas kūnas yra vientisos sniego baltumo spalvos. Veisimosi laikotarpiu ant nugaros ir krūtinės išauga ilgos, ažūrinės dekoratyvinės plunksnos (vadinamosios „egretės“), kurios paukščiui suteikia purumo. Vidutiniojo garnio burnos kampas baigiasi tiksliai ties akimi (ne užeina už jos, kaip didžiojo garnio). Tai svarbiausias morfologinis bruožas atskiriant rūšis. Snapas yra santykinai trumpas, storas ties pagrindu ir tiesus. Didžiąją metų dalį jis yra geltonas su tamsesniu galiuku. Veisimosi metu snapas gali tapti rausvas arba juodas. Galva atrodo apvalesnė, o kaklas – proporcingai trumpesnis ir storesnis, lyginant su ištįsusiu didžiojo baltojo garnio siluetu. Kojos yra ilgos ir visiškai juodos (įskaitant pėdas ir pirštus). Tai skiria jį nuo mažojo baltojo garnio, kurio pėdos yra ryškiai geltonos. Loralinė sritis (oda tarp snapo ir akių) paprastai yra gelsvai žalia, tačiau tuoktuvių metu tampa ryškiai neoninės žalios spalvos. Skrisdamas paukštis kaklą sulenkia į „S“ formą, o kojas ištiesia toli už uodegos galo. Sparnų mostai lėtesni ir gilesni nei mažojo baltojo garnio.

     Ši rūšis renkasi seklias, gėlo vandens buveines. Priešingai nei kai kurie kiti garniai, jis rečiau sutinkamas atvirose pajūrio pakrantėse. Mėgstamos vietos yra užliejamos pievos, ryžių laukai, seklūs ežerai, tvenkiniai ir upių deltos. Svarbu, kad vandens telkiniai būtų apaugę nendrėmis ar krūmynais, kurie suteikia saugumą ir vietą lizdams. Renkasi vietas, kur vandens gylis leidžia braidyti (dažniausiai iki „kelių“). Tai kantrus medžiotojas. Jis juda lėtai arba ilgai stovi nejudėdamas, kol auka priartėja, o tada staigiu snapo smūgiu ją sugauna. Pagrindinis racionas – žuvys, varlės, vėžiagyviai ir stambūs vandens vabzdžiai. Dažnai maitinasi vienas arba nedidelėmis grupėmis, tačiau nakvoti ir perėti renkasi gausias kolonijas. Priklausomai nuo regiono, gali būti sėslus arba klajojantis (ypač reaguodamas į liūčių sezonus ir vandens lygio pokyčius). Peri didelėse bendruomenėse (vadinamose „garnių kolonijomis“), dažnai kartu su kitų rūšių garniais, kormoranais ar ibiais. Lizdą krauna iš šakų ir nendrių medžiuose arba aukštuose krūmuose virš vandens. Patinas neša medžiagas, o patelė konstruoja lizdą. Patelė padeda 2–5 šviesiai melsvus kiaušinius. Abu tėvai peri kiaušinius (apie 24–27 dienas) ir kartu maitina išsiritusius jauniklius, atrydami maistą tiesiai į jų snapus. Jaunikliai lizdą palieka po maždaug 35–40 dienų. 

     Vidutinis baltasis garnys pasižymi itin plačiu paplitimo arealu, apimančiu tropinius ir šiltus vidutinių platumų regionus trijuose žemynuose. Sutinkamas beveik visoje Užsachario Afrikoje. Vengia tik giliausių džiunglių ir sausringiausių dykumų. Azijoje arealas driekiasi nuo Indijos subkontinento per Pietryčių Aziją iki Rytų Azijos (Kinijos, Japonijos, Korėjos) ir Rusijos Tolimųjų Rytų. Paplitęs Australijoje (daugiausia šiaurinėje ir rytinėje dalyse), Naujojoje Gvinėjoje bei Indonezijos salose. Paukščiai, perintys Japonijoje, Korėjoje ir šiaurės rytų Kinijoje, žiemoti skrenda į Pietryčių Aziją (Tailandą, Filipinus, Malajų pusiasalį). Afrikos populiacijos dažnai atlieka vietines klajones, priklausomai nuo vandens lygio ir liūčių sezono.