Garniniai (Ardeidae) yra irklakojinių (Pelecaniformes) paukščių šeima. Šiuo metu išskiriamos maždaug 64–75 rūšys, priklausančios 18–19 genčių. 

     Viena ryškiausia jų ypatybė - „S“ formos kaklo sulenkimas. Garniai turi 20–21 kaklo slankstelį. Šeštasis slankstelis yra specialiai modifikuotas, todėl paukštis gali akimirksniu ištiesti sulenktą kaklą ir smogti grobiui tarsi spyruoklė. Skirtingai nei gandrai ar gervės, kurie skrenda ištempę kaklus, garniai skrydžio metu kaklą visada sulenkia ir pritraukia prie pečių. Snapas yra ilgas, tiesus ir labai smailus, skirtas žuvims perdurti arba sugriebti. Kai kurių rūšių, pavyzdžiui, luotasnapio (Cochlearius cochlearius), snapas yra neįprastai platus ir masyvus. Akys išsidėsčiusios taip, kad užtikrintų gerą binokulinį matymą, būtiną tiksliam atstumo iki grobio įvertinimui. Ilgos ir stiprios kojos leidžia bristi giliau į vandenį. Daugumos rūšių kojų blauzdos apatinė dalis yra be plunksnų. Vidurinio piršto nagas turi specialias šukas (dantytą kraštą). Jis naudojamas plunksnoms valyti ir „pudrai“ paskirstyti. Trys pirštai nukreipti į priekį, vienas atgal (anisodaktilinė pėda), o tarp priekinių pirštų pamato yra nedidelė plėvelė. Specifinės pudrinės plunksnos (dažniausiai krūtinės ir šonų srityse) nuolat auga ir trupa į smulkius, į talką panašius miltelius. Paukščiai dantytu nagu barsto šią pudrą ant plunksnų, kad apsaugotų jas nuo vandens ir žuvų gleivių. Veisimosi sezono metu daugeliui rūšių ant nugaros, krūtinės ar pakaušio išauga ilgos, dekoratyvios plunksnos, naudojamos tuoktuvių ritualams.

     Garniai yra glaudžiai susiję su vandeniu. Dažniausiai sutinkami sekliuose gėlo vandens telkiniuose (ežerų pakrantėse, upių senvagėse, tvenkiniuose) ir druskinguose estuaruose ar lagūnose. Baubliai (pvz., didysis baublys) renkasi tankius nendrynus, o pilkieji garniai dažnai kuriasi netoli vandens esančiuose miškuose, kur gali saugiai perėti aukštai medžiuose. Kai kurios rūšys prisitaikė prie ryžių laukų, drėkinimo kanalų ar net žuvininkystės ūkių. Tai „tykantys“ plėšrūnai. Jie valandų valandas gali stovėti nejudėdami, kol grobis priartėja, arba lėtai sėlinti keldami kojas taip, kad nesukeltų bangų. Dauguma garnių aktyvūs dieną, tačiau kai kurios rūšys (pvz., naktikovai) medžioja prieblandoje arba naktį, kad išvengtų konkurencijos. Kilus pavojui, nendrynuose gyvenantys garniai (baubliai) sustingsta ištempę kaklą į viršų, imituodami nendrę – tai vadinama „nendrės poza“. Dauguma rūšių yra labai bendruomeniškos ir peri didelėmis grupėmis, vadinamomis garnynais. Viename medyje gali būti dešimtys lizdų. Lizdai dažniausiai yra netvarkingos šakų platformos. Patinas paprastai renka medžiagą, o patelė ją sudėlioja. Deda 3–7 kiaušinius. Inkubacija trunka apie 25 dienas, abu tėvai pakaitomis šildo kiaušinius. Išsiritę jaunikliai yra apaugę pūkais, bet visiškai priklausomi nuo tėvų. Jaunikliai maitinami atrytu maistu tiesiai į snapą. Tai mėsėdžiai paukščiai, daugiausia mintantys žuvimis, varliagyviais, ropliais, vėžiagyviais ir vabzdžiais.

     Garniniai yra kosmopolitinė šeima, paplitusi visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Dauguma rūšių telkiasi tropinio ir šilto vidutinių platumų klimato zonose. Kai kurios rūšys (pavyzdžiui, pilkasis garnys) arealo šiaurėje siekia net iki 70° šiaurės platumos (Norvegijoje). Šiaurinėse platumose gyvenantys garniai yra migruojantys – žiemą jie traukia į pietus (Afriką, Pietų Aziją, Pietų Ameriką), kad išvengtų užšąlančių vandens telkinių. Tropikų rūšys dažniausiai yra sėslios.