Šilinis pjūklius (Barbitistes constrictus) yra tiesiasparnių (Orthoptera) būrio vabzdys, priklausantis pjūklinių (Phaneropteridae) šeimai.

     Suaugę vabzdžiai yra vidutinio dydžio, jų kūno ilgis siekia 14–20 mm (rečiau iki 25 mm). Dominuoja samanų žalsvumo spalva, tačiau visas kūnas, ypač kojos ir nugara, yra nusėtas smulkiais tamsiai rudais ar juodais taškeliais, kurie padeda susilieti su medžių žieve. Kai kurie individai gali būti rusvi. Antenos labai ilgos, gerokai viršijančios kūno ilgį, būdingos visiems žiogams. Abi lytys turi labai trumpus redukuotus sparnus. Patinų sparnai yra kiek ilgesni, naudojami striduliacijai (garsui skleisti), o patelių – vos pastebimi, paslėpti po priešnugare. Dėl trumpų sparnų šis vabzdys neskraido, todėl juda ropšdamasis šakomis arba šokuodamas stipriomis užpakalinėmis kojomis. Patelės turi kardo formos, į viršų išlenktą kiaušdėtį (apie 9–11 mm ilgio), kurio galas yra smulkiai dantytas. Būtent dėl šio „pjūklo“ vabzdys gavo savo lietuvišką pavadinimą. Patinų pilvelio gale esantys priedai (cerkai) yra stori, stipriai išlenkti ir susikryžiuojantys, pritaikyti patelės prilaikymui poravimosi metu. 

     Dažniausiai aptinkamas spygliuočių miškuose (ypač pušynuose), krūmynuose ir pamiškėse. Aktyvus daugiausia vakarais ir naktį. Patinai skleidžia aukšto dažnio svirpimą, kurį žmogaus ausis sunkiai pagauna. Vabzdys yra visaėdis, tačiau didžiąją dalį raciono sudaro augalinis maistas, pavyzdžiui, pušų ar eglių spygliai.

     Rūšis paplitusi Vidurio ir Rytų Europoje. Lietuvoje jis laikomas nedažnu vabzdžiu.