Papėdgrybūnai (Basidiomycota) tai viena didžiausių ir labiausiai paplitusių grybų karalystės skyrių, kuriai priklauso daugiau nei 31 000 aprašytų rūšių. Šiai grupei priklauso dauguma mums gerai žinomų „tikrųjų“ grybų, tokių kaip baravykai, voveraitės, taip pat pintys, kempinės, pūpiai bei žemės ūkio kenkėjai – rūdys ir kūlės.

     Dauguma rūšių formuoja didelius, plika akimi matomus vaisiakūnius (pavyzdžiui, grybo kepurėlę ir kotą), kurių apačioje (lakšteliuose ar vamzdeliuose) yra sporas gaminantis sluoksnis. Svarbiausias bruožas – mikroskopinės, dažniausiai buožiškos ląstelės, vadinamos papėdėmis. Ant jų išorėje susiformuoja lytinės sporos – papėdiasporės (basidiospores), paprastai po keturias ant kiekvienos papėdės. 

     Tai pagrindiniai gamtos ardytojai (saprotrofai), ypač svarbūs miškų ekosistemose, nes geba skaidyti sudėtingas medžiagas, tokias kaip ligninas (mediena). Šiam skyriui priklauso dauguma valgomų grybų, tačiau taip pat ir mirtinai nuodingos rūšys (pvz., žalioji musmirė). Daugelis rūšių sudaro mikorizę – abipusiai naudingą ryšį su medžių šaknimis, padėdami jiems pasisavinti vandenį ir mineralus.