Viduržeminės amfisbenos (Blanidae) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, amfisbenų pobūrio šeima, kuriai priklauso tik viena išlikusi gentis – Blanus. 

     Amfisbenos yra panašios į kirmėles. Kūnas ilgas, cilindriškas, bekojis, kurio ilgis paprastai svyruoja nuo 15 iki 30 cm. Oda suskirstyta į žiedinius segmentus (vadinamus anuli), sudarytus iš kvadratinių ar stačiakampių žvynų. Ši struktūra suteikia kūnui lankstumo ir leidžia judėti „akordeono“ principu tiek pirmyn, tiek atgal. Dominuoja kūno spalvose rožiniai, violetiniai arba rudi atspalviai, dažnai su tamsesniais pigmentais žvynų centruose. Uodega trumpa (sudaro apie 10 % kūno ilgio), buka ir savo forma dažnai primena galvą. Tai gali klaidinti plėšrūnus. Kaukolė itin tvirta, kompaktiška ir kaulinga, skirta rausti kietą dirvožemį. Snukis bukas arba pleišto formos. Akys yra rudimentinės (sunykusios), paslėptos po odos sluoksniu ir žvynais. Jos gali skirti tik šviesą nuo tamsos, bet ne vaizdus. Išorinių ausų angų nėra, o tai apsaugo vidines struktūras nuo žemių rausiantis. Liežuvis dvišakis, naudojamas kvapų ir skonių rinkimui iš aplinkos. Turi gerai išvystytą stuburą. Skirtingai nei kitų roplių, kairysis plautis yra sumažėjęs, kad tilptų siaurame kūne (gyvačių atveju dažniausiai sumažėjęs dešinysis). Turi stiprius, atgal lenktus dantis. Viršutiniame žande yra būdingas vienas centrinis dantis, padedantis tvirtai sugriebti grobį. 

     Gyvena Viduržemio jūros regiono krūmynuose, miškuose (pušynuose, ąžuolynuose), taip pat žemės ūkio naudmenose, soduose ir parkuose. Pirmenybę teikia puriam, smėlingam dirvožemiui, kuriame gausu humuso. Tokia žemė jiems leidžia lengvai rausti tunelius. Dažnai randami po akmenimis, rąstais ar giliai po augalų šaknimis, kur laikosi didesnė drėgmė. Kalnuose aptinkami iki 1400–1800 metrų aukščio virš jūros lygio. Aktyvūs visus metus, tačiau labiausiai pastebimi pavasarį ir po lietaus. Tai naktiniai ir sutemų gyvūnai, dieną praleidžiantys savo urvuose. Kadangi jie gyvena po žeme, kūno temperatūrą reguliuoja judėdami vertikaliai: kyla arčiau paviršiaus (po akmenimis) pasišildyti arba lenda giliau į vėsesnius dirvožemio sluoksnius. Dauguma rūšių deda kiaušinius. Pavyzdžiui, Blanus cinereus patelė paprastai padeda vieną kiaušinį į drėgną dirvą. Inkubacija trunka apie 70–80 dienų, po kurių išsirita apie 8 cm ilgio jauniklis. Minta smulkiais bestuburiais: vabzdžių lervomis, skruzdėlėmis, vabalais ir vorais. Kartais gali sumedžioti ir kitus mažus driežus ar sliekus.

     Ši šeima pasižymi unikaliu, tačiau geografiškai suskaidytu paplitimu, kuris apima tik Viduržemio jūros regioną (Pietų Europą, Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus). Tai vienintelė amfisbenų (Amphisbaenia) šeima, kurios atstovai natūraliai gyvena Europoje.