Kilikinė amfisbena (Blanus aporus) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, amfisbenų pobūrio roplys. B. aporus anksčiau buvo laikomas B. strauchi porūšiu. 2014 m. atlikta revizija, pagrįsta mitochondrijų ir branduolio DNR, pakėlė B. aporus į rūšies rangą.

     Kūnas ilgas, cilindriškas, be jokių išorinių galūnių ar ausų angų apraiškų. Suaugę individai paprastai pasiekia apie 20 cm ilgį. Kūnas vizualiai suskirstytas į žiedus (annuli). Ant pilvo linijos jų yra 98–116, o ant uodegos – 15–20. Kiekvienas vidurio kūno žiedas susideda iš 14–20 nugaros ir 16–23 pilvo segmentų. Snukis tvirtas ir atsikišęs už apatinio žandikaulio, kas padeda raustis dirvoje. Akys redukuotos ir padengtos apsauginiu skaidriu žvyneliu, saugančiu nuo nešvarumų kasant. Galvą saugo storos, šarvuotos plokštelės. Ši rūšis identifikuojama pagal specifinį žvynų išsidėstymą. Turi 4–8 poras liaukų angų prieš kloaką, kurios paprastai nesusijungia ties pilvo viduriu. Uodega gali nulūžti ties 4-uoju arba 5-uoju po-kloakiniu žiedu – tai savigynos mechanizmas prieš plėšrūnus. Spalva varijuoja nuo kreminės iki tamsiai rudos ar net violetinio atspalvio.

     Pagrindinės gyvenimo vietos yra Viduržemio jūros tipo krūmynai ir atviros miškingos vietovės. Teikia pirmenybę puriems, smėlingiems dirvožemiams, kuriuose gausu humuso. Tokia dirva palengvina tunelių kasimą ir užtikrina reikiamą drėgmę. Aptinkami nuo pat pakrančių (apie 19 m) iki 1000–1100 m aukščio kalnuotose vietovėse. Dažnai randami po dideliais akmenimis, kurie tarnauja kaip terminiai skydai – po jais driežai reguliuoja savo kūno temperatūrą. Taip pat gali gyventi mažo intensyvumo žemdirbystės naudmenose (soduose, daržuose). Tai požeminis gyvūnas. Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia savo išraustų tunelių sistemoje ir retai pasirodo paviršiuje, nebent po stiprių liūčių. Kadangi driežai neturi galūnių ir didelio paviršiaus ploto, jie temperatūrą reguliuoja judėdami vertikaliai dirvožemyje: vėsinasi lįsdami giliau, o šildosi kildami arčiau saulės įšildytų akmenų. Patelės paprastai deda labai mažą vadą – dažniausiai tik 1 arba 2 kiaušinius. Minta smulkiais dirvožemio bestuburiais: skruzdėlėmis, jų lervomis, termitais, sliekais ir kitais vabzdžiais. 

     Pagrindinė arealo dalis driekiasi per Pietų Anatoliją. Rūšis aptinkama nuo Antalijos apylinkių (Pamfilijos regione) vakaruose iki Adanos ir Siirto provincijų rytuose. Šiaurinė riba siekia Centrinio Tauro kalnus. Sirijoje aptinkama šiaurės vakarinėje ir vakarinėje dalyse, ypač Viduržemio jūros pakrantės zonoje (pvz., Tartuso apylinkėse). Manoma, kad tarp Antalijos ir Kašo miestų (Turkija) yra riba (vakarinė) su kita rūšimi - B. strauchi. Riba su rytine rūšimi - B. alexandri driekiasi tarp Mersino (Içel) ir Kozano. Siirto provincija šiuo metu laikoma viena tolimiausių rytinių radaviečių Turkijoje, peržengianti Tigro upės barjerą.