Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina) yra beuodegių varliagyvių (Anura) būrio, kūmutinių (Bombinatoridae) šeimos varliagyvių rūšis. Lietuvoje saugomas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. 

     Tai nedidelis, plokščio kūno varliagyvis, kurio ilgis siekia 3,5–5 centimetrus. Šios rūšies galva yra plati, snukis trumpas ir apvalus, o būgninio skydelio (būgninės membranos) išorėje visiškai nematyti. Akys iškilios, o jų vyzdžiai yra charakteringos širdelės arba trikampio formos. Odos paviršius nugaros pusėje yra gumbuotas, nusėtas smulkiomis karpomis, kurios pasižymi švelniais, nusmailėjusiais, bet neaštriais rageniniais spygliukais. Viršutinė kūno dalis yra maskuojamosios spalvos – tamsiai pilka, rusva arba pilkai žalsva su tamsesnėmis, neryškiomis dėmėmis. Krūtinės ir pilvo sritis yra ryškios, perspėjamosios spalvos – ugninio raudonumo arba oranžinė, išmarginta melsvai juodu raštu. Šviesios pilvelio dėmės užima mažiau nei pusę viso kūno apačios ploto ir yra nusėtos daugybe smulkių baltų taškelių (porų). Priekinių kojų pirštai yra laisvi, o užpakalinių kojų pirštus jungia gerai išvystyta plaukiamoji plėvė. Patinai neturi išorinių rezonatorių, todėl garsą išgauna vidiniais gerklės maišeliais, o neršto metu ant jų pirmų dviejų pirštų išsivysto tamsios neršto nuospaudos. Šios rūšies odos liaukos išskiria tirštas, gleivinę dirginančias toksines medžiagas (frynociną), kurios saugo gyvūną nuo plėšrūnų. 

     Raudonpilvė kūmutė yra glaudžiai su vandens aplinka susijęs varliagyvis. Apgyvendina seklus, iki 0,5–1,5 metro gylio, stovinčio vandens telkinius. Dažniausiai aptinkama natūraliose kūdrose, žemapelkių balose, senvagėse, žolėtuose tvenkiniuose bei lėtai tekančiuose melioracijos kanaluose. Esminis reikalavimas – gerai saulės įšildomas ir atviras vanduo. Kūmutės vengia pavėsio, todėl tankiai medžiais ar krūmais apaugę, užtamsinti telkiniai joms netinka. Vandenyje turi būti gausu minkštosios vandens augalijos (pvz., plūdenų, dumblių). Optimalus biotopas apima ne pavienę balą, o sveiką vandens telkinių kompleksą, kurį supa natūralios ar pusiau natūralios drėgnos pievos su negausiais krūmų guotais. Sausuma joms reikalinga migracijai ir maitinimuisi. Vandenyje praleidžianti didžiąją dalį savo aktyvaus laiko – nuo pabudimo balandžio viduryje iki pat rugsėjo mėnesio. Aktyvios daugiausia dieną (priešingai nei dauguma rupūžių). Suaugėliai yra plėšrūnai, minta smulkiais vandens ir sausumos bestuburiais – uodų lervomis, vabalais, moliuskais, kirmėlėmis bei voragyviais. Neršto periodas ilgas – prasideda vėlyvą pavasarį (vandeniui įšilus iki 13–14 °C) ir tęsiasi iki vasaros vidurio. Tuoktuvių metu patinai, plūduriuodami vandens paviršiuje, skleidžia melodingą, duslų garsą („kūmuoja“). Patelė kiaušinėlius nedideliais kurkulais po 10–30 vienetų klijuoja prie vertikalių vandens augalų stiebų. Išsiritę buožgalviai yra vos 5–8 mm ilgio, tačiau intensyviai maitindamiesi augaliniu maistu bei detritu, iki metamorfozės pabaigos (kai išauga kojos ir išnyksta uodega) užauga net iki 45–50 mm. Atvėsus orams (rugsėjo pabaigoje ar spalį), kūmutės traukia į žiemavietes. Dažniausiai žiemoja sausumoje: po medžių šaknimis, graužikų urvuose, akmenų krūvose, smėlio duobėse ar žmonių rūsiuose. Retesniais atvejais gali žiemoti ir vandens telkinio dugne, įsiraususios į dumblą. Natūralioje gamtoje šie varliagyviai vidutiniškai išgyvena apie 5–7 metus.

     Raudonpilvė kūmutė yra paplitusi Vidurio ir Rytų Europoje, o šiaurinė jos arealo riba praeina per Švedijos pietus, Daniją ir Lietuvą. Ryčiausias arealas baigiasi Uralo kalnuose. Mūsų šalyje ši rūšis aptinkama nevienodai – ji dažnesnė pietiniuose, rytiniuose bei vidurio rajonuose, kur išlikę tinkami kūdrų ir natūralių pievų kompleksai.