Žiogas Bucephaloptera convergens yra žioginių (Tettigoniidae) šeimos rūšis, kurią 1950 m. pirmą kartą aprašė turkų entomologas Tevfik Karabağ. 

     Kaip ir visos genties rūšių, galva yra santykinai didelė ir plati (iš čia ir pavadinimas Bucephaloptera – „jaučiagalvis“). Priešnugarėlė yra pailga, dengianti dalį nugaros. Svarbus diagnostinis bruožas yra šoninių briaunų forma – pas B. convergens jos dažnai yra ryškios ir gali turėti specifinį linkį, skiriantį ją nuo giminingos B. bucephala. Tai trumpasparnis žiogas. Sparnai paprastai yra trumpesni už pilvelį. Patinų antsparniai yra modifikuoti svirpimui. Jie yra apvalūs, išgaubti, su ryškiomis gyslomis, sudarančiomis specifinį „veidrodėlį“. Patinų cerkai yra ilgi, su vidiniu dantuku. Šio dantuko vieta (ar jis yra cerko viduryje, ar arčiau pagrindo) yra kritinis bruožas skiriant nuo kitų Turkijos Bucephaloptera rūšių. Patelių kiaušdėtis yra ilgas, kardo formos, šiek tiek išlenktas į viršų. Jis naudojamas kiaušinėliams dėti į dirvą. Jo ilgis santykyje su užpakalinės šlaunies ilgiu yra fiksuotas šios rūšies parametras.

     Tai Turkijos endemikas. Rūšis aptinkama Pietų Turkijoje, Viduržemio jūros regione. Pagrindinė radaviečių koncentracija yra Adanos provincijoje. Dažniausiai randami kalnuotose vietovėse, krūmynuose ar atvirose žolynų bendrijose, būdingose šiam regionui.