Ragasnapiniai paukščiai (Bucerotiformes) yra paukščių (Aves) būrys. Anksčiau šio būrio šeimos buvo priskiriamos žalvarninių paukščių (Coraciiformes) būriui. Šį būrį sudaro daugiau nei 70 skirtingų rūšių, kurios pasižymi unikalia išvaizda ir elgsena. 

     Šio būrio atstovai pasižymi išskirtine kūno sandara, o ryškiausias jų bruožas yra neproporcingai didelis, masyvus ir žemyn lenktas snapas. Daugumos rūšių snapo viršutinę dalį puošia įvairios formos rageninė išauga – šalmas, kuris padeda sustiprinti skleidžiamus garsus bei tarnauja kovose dėl teritorijos. Kad išlaikytų šį sunkų snapo ir šalmo svorį, paukščiai turi stiprius kaklo raumenis bei suaugusius pirmuosius du kaklo slankstelius. Šių paukščių liežuvis yra labai trumpas, todėl maistą jie turi pamėtėti į orą ir sugauti tiesiai į ryklę. Ragasnapinių paukščių akis saugo ilgos, standžios ir į blakstienas panašios plunksnos, kurios yra itin retos tarp kitų sparnuočių grupių. Daugumos būrio rūšių sparnai yra dideli, platūs ir suapvalinti, o skrydžio metu didžiosios plasnojamosios plunksnos sukelia garsų, toli girdimą švilpimą. Pėdos yra pritaikytos tūpti ant šakų arba vaikščioti žeme, o trys priekiniai pirštai dažniausiai yra iš dalies suaugę pamatinėje dalyje. Kukučių ir kopikinių kukučių šeimų atstovai išsiskiria plonesniais, ilgais, ylos formos snapais, skirtais ieškoti vabzdžių plyšiuose. Kukučiai taip pat turi išskirtinį, sutraukiamą vėduoklės formos galvos kuodą, kurį pašiaušia nusileidę ant žemės ar pajutę pavojų. Šių paukščių plunksnų danga dažnai būna kontrastingų spalvų, o pūkinį plunksnos pamatą jie turi visiškai redukuotą. 

     Ragasnapiniai paukščiai yra prisitaikę prie dviejų visiškai skirtingų ekosistemų. Tikrieji ragasnapiai (Bucerotidae) gyvena tankiuose, aukštuose drėgnuose atogrąžų miškuose. Jiems būtini seni, dideli medžiai su natūraliomis drevėmis. Šių paukščių paplitimo arealas apima Užsachario Afriką, Indiją bei Pietryčių Aziją. Dirviniai ragasnapiai (Bucorvidae) bei kukučiai (Upupidae) renkasi atviras vietas. Dirviniai ragasnapiai gyvena Afrikos savanose, o kukučiai mėgsta mozaikinį kraštovaizdį – sausus retmiškius, pamiškes, ganyklas ir stepes. Būrio atstovų biologiniai ypatumai išsiskiria unikaliais dauginimosi ir mitybos mechanizmais. Dauguma rūšių yra monogamai – poros sudaromos ilgam laikui. Tikrųjų ragasnapių perėjimo biologija yra unikali: patelė iš vidaus, o patinas iš išorės užmūrija drevės angą moliu, išmatomis ir medienos taukais, palikdami tik siaurą plyšį maistui. Patelė saugiai peri ir šeriasi užmūryta lizde apie 1,5 mėnesio, visiškai priklausoma nuo patino nešamo maisto. Kukučių ir kopikinių kukučių biologijoje užmūrijimo nėra, tačiau jų lizdai garsėja prastu kvapu. Perėjimo metu patelės ir jauniklių uodeginė taukų liauka išskiria dvokiantį skystį, kuris kartu su nevalomomis išmatomis efektyviai atbaido plėšrūnus. Miške gyvenantys ragasnapiai yra daugiausia visalesiai – jie minta tropinių medžių vaisiais (ypač figomis) ir smulkiais stuburiniais (driežais, paukščių jaunikliais). Savanose ir atvirose vietose gyvenantys dirviniai ragasnapiai bei kukučiai yra aktyvūs plėšrūnai ir vabzdžiaėdžiai, maisto ieškantys išskirtinai ant žemės. Kukučiai savo ilgu snapu iš dirvos rankioja kurklius, lervas ir vabalus.