Kukutiniai (Upupidae) yra ragasnapinių paukščių (Bucerotiformes) būrio paukščių šeima.

     Kukutinių šeimos paukščiai yra vidutinio dydžio sparnuočiai, kurių kūno ilgis svyruoja tarp 25 ir 32 centimetrų. Visiems šeimos nariams būdingas itin ilgas, plonas ir šiek tiek žemyn išlenktas snapas. Specializuoti galvos raumenys leidžia paukščiams lengvai praverti snapą net giliai įsmeigus jį į dirvožemį. Šių paukščių liežuvis yra stipriai redukuotas, todėl maistą jie ryja staigiu galvos judesiu išmesdami jį į orą. Ryškiausias anatominis šeimos bruožas yra didelis, vėduoklės formos, suglaudžiamas ir išskleidžiamas viršugalvio plunksnų kuodas. Platūs, suapvalinti sparnai ir kvadratinė uodega visada pasižymi kontrastingais juodais bei baltais skersiniais dryžiais. Šeimos atstovų liemens, kaklo ir galvos plunksnų danga varijuoja nuo smėlio spalvos iki tamsiai rusvos ar cinamoninės. Trumpos, bet itin stiprios kojos turi gerai išvystytus pirštus, pritaikytus greitam vaikščiojimui ir bėgiojimui žemės paviršiumi. Lytinis dimorfizmas yra silpnas, todėl patinų ir patelių išorinė sandara bei spalvinis raštas vizualiai beveik nesiskiria. Jaunikliai nuo suaugusių individų morfologiškai skiriasi trumpesniu snapu, mažesniu kuodu bei blankesniais plunksnų atspalviais.

     Šeimos nariai renkasi atviras arba pusiau atviras sausumos buveines su negausia, žema augalija, kurias paeiliui keičia medžių grupės. Jiems būtina atvira, minkšta dirva, ganyklos, laukymės, stepės ar ekstensyviai prižiūrimi dirbami laukai, kur lengva snapu pasiekti žemės bestuburius. Įsikuria miškų ir kirtaviečių pakraščiuose, kaimo sodybose, soduose bei parkuose, kur yra senų, drevėtų medžių ar uolų plyšių kukutis. Tai dieniniai, teritoriniai paukščiai. Maisto ieško išskirtinai ant žemės paviršiaus. Didžiąją raciono dalį sudaro dideli vabzdžiai, jų lervos (pavyzdžiui, karkvabalių lervos), lėliukės bei kirmėlės. Kiaušinius deda jau esamose medžių drevėse, uolų plyšiuose, pastatų nišose ar inkiluose kukutis. Gūžta dažniausiai būna be jokio pakloto arba išklota minimaliomis augalų liekanomis. Priklausomai nuo regiono, patelė padeda 4–12 vienspalvių kiaušinių. Perėjimo trukmė siekia apie 15–18 parų, peri tik patelė, o patinas ją maitina. Perinčios patelės ir jauniklių uodegikaulio liauka išskiria specifinį, itin nemalonaus kvapo skystį. Pajutę pavojų, lizde esantys jaunikliai taip pat gali švirkšti skystas išmatas į užpuoliką. Šiaurinių platumų populiacijos (įskaitant ir perintys Lietuvoje) yra tolimieji migrantai, rudenį skrendantys žiemoti į tropinę Afriką. Atogrąžų populiacijos yra sėslios. 

     Kukutinių šeimos paukščiai natūraliai paplitę Eurazijoje ir Afrikoje, įskaitant Madagaskaro salą. Lietuvoje ši šeima atstovaujama tik vienos rūšies – kukučio, kuris čia yra retas, perintis ir kasmet migruojantis paukštis.